.
leišiúoti, -iúoja, -iãvo.
1. kalbėti latvišku ar kitos kurios kalbos akcentu: Iš juma vienas guduo [ja],
o antras leišiúo [ja] kalbėdamas lietuviškai. Tik lietuvis neleišiuoja, bet prašaleitis.
2. kalbėti ne ta tarme: Pabuvo biškį Kaune i jau leišiúo [ja] šnekėdama. Kai pradeda šis prūsas leišiúoti, tai kurį žodį ir visai negali suprasti. Kitur kreipa, kitur leišiuo [ja],
o mes stačiai ir dailiai kalbam. Už nubrėžtųjų [Pagramančio tarmės] ribų gyvenančius pravardžiuoja leišiuojančiais, žodžius kreipiančiais.
3. kalbėti bendrine kalba: Kodėl ne po gramatikos šneki, ko neleišiúoji?
paleišiúoti. pakalbėti bendrine kalba: Ans mokės, paleišiúo [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.