Labaryčiai – tai senovinis lietuviškas žodis, reiškiantis knygas (daugiskaita). Vartotas senojoje lietuvių raštijoje.
Pavyzdžiai:
1. Senuose tekstuose: „Labaryčiai šventi“ – šventosios knygos.
2. Šiuolaikiniame kontekste (retai, stilizuotai): „Senieji labaryčiai saugomi archyve“.
Trumpai: Sinonimas – knygos, bet senesnis ir retesnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.