įkalbėti

įkalbė|ti, įkalba, įkalbėjo
1. kalbant priversti pakeisti nusistatymą, įtikinti, įteigti: įkalbėjo nevažiuoti, pirkti, tekėti. Neįkalbėk sveikam ligos (apie nepageidaujamą įkalbinėjimą). sngr.
2. užfiksuoti
žodžius magnetofono ar kitokioje juostelėje: Demonstruoti įkalbėtus tekstus. įkalbėjo vaidmenį lietuviškai. įkalbėjimas įkalbėtojas, įkalbėtoja dkt.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikalbeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	įkalbė\|ti, įkalba, įkalbėjo 1. kalbant priversti pakeisti nusistatymą, įtikinti, įteigti: įkalbėjo nevažiuoti, pirkti, tekėti. Neįkalbėk sveikam ligos (apie nepageidaujamą įkalbinėjimą). sngr. 2. užfiksuoti žodžius magnetofono ar kitokioje juostelėje: Demonstruoti įkalbėtus tekstus. įkalbėjo vaidmenį lietuviškai. įkalbėjimas įkalbėtojas, įkalbėtoja dkt.

įkalbėti

#