bim̃binti, -ina, -ino
1. daryti, kad bimbtų, zvimbinti.
2. nerangiai eiti, gunglinti: Na, dėdžiau, kur bim̃bini? Už šių vadovų visas pulkelis mokinių bimbino.
3. mušti: Kam tu tuos vaikus bim̃bini?
apibim̃binti. nerangiai apeiti: Kolek apbim̃bins visus susiedus, tai ir sutems.
atbim̃binti. nerangiai ateiti: O vyras paskum atbimbina.
įbim̃binti. nerangiai įeiti: Įbim̃bino galvą nunarinęs, nei labos dienos nedavė.
išbim̃binti
1. nerangiai išeiti: Negalėjo palūkėti, išbim̃bino neėdęs.
2. godžiai išsrėbti, išvalgyti: Išbim̃bino visą puodą buizos.
nubim̃binti.
1. nerangiai nueiti: Kur tiek toli nubim̃binai. Pas mergas nubim̃bino.
2. numirti: Numirė nubim̃bino, pašarvojo parimbino.
pabim̃binti. su bimbesiu paleisti, pamesti: Tegul jis čia daugiau nevaikščioja – kai pabim̃binsiu akmenį į pakojas, tai žinos! Paneškit tą akmeną ir pabim̃binkit.
parbim̃binti. nerangiai pareiti: Kap parbim̃bins iš kiemų, ėst neduok, tai dauges nestąsys.
prabim̃binti. nerangiai praeiti: Už valandėlės jis vėl prabimbino pro šalį.
pribim̃binti. daug prigerti: Pribim̃binęs veršiukas, net trūksta!
subim̃binti. suskambėti: Staiga subimbina fortepijonas.
užbim̃binti. užmušti: Jau vėl žąsiuką užbim̃binai!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.