imti

imti, ima, ėmė
1. stverti, čiupti rankomis ar kokiu įrankiu: Imti rankomis (į rankas) peilį, knygą. Valgių rankomis neimk.
2. gauti, įgyti: Kad duoda, tai ir imk. Algą imti Iš kur imti pavyzdžiai?
3.
valyti (derlių): Rugius, daržoves imti Medų imti (kopti).
4. vesti (žmoną): Imti žmoną. Jis jos neims.
5. pirkti: Tų paltų niekas neima.
6. parduodant prašyti (kainos): Kiek imi už tą gyvulį?
7. reikalauti:
Ta žemė daug mėšlo ima.
8. šaukti, mobilizuoti: Imti naujokus į armiją.
9. pjauti, rėžti, kirpti: Dalgis, peilis, žirklės gerai ima.
10. traukti į save; dažyti: Drabužis dulkes ima. Tie dažai gerai ima.

11. įtemptai ką nors daryti, stengtis: Arkliai smarkiai ima (traukia, veža). Imti prie darbo (spausti). sngr.: Vaikai imasi prie mokslo (uoliai mokosi).
12. pradėi: Imti pasakoti. Ima skaudėti. ėmė verkti,
juoktis.
13. pradėti jausti ką: Ima baimė, juokas, pyktis, miegas.
14. su kitu veiksmažodžiu bei jungtuku "ir" žymi veiksmo staigumą, netikėtumą: ėmė ir pasakė. Ima ir atsidaro durys. ėmėj|as, a dkt.
: Laikraščio ė. ėmik|as, ė dkt.: Rugių ė (darbininkė, rišanti pėdus paskui pjovėją). ėmimas: Javų ė. nuo lauko (valymas).

• Žargonai: imti

Įrašas
Paaiškinimas	imti, ima, ėmė 1. stverti, čiupti rankomis ar kokiu įrankiu: Imti rankomis (į rankas) peilį, knygą. Valgių rankomis neimk. 2. gauti, įgyti: Kad duoda, tai ir imk. Algą imti Iš kur imti pavyzdžiai? 3. valyti (derlių): Rugius, daržoves imti Medų imti (kopti). 4. vesti (žmoną): Imti žmoną. Jis jos neims. 5. pirkti: Tų paltų niekas neima. 6. parduodant prašyti (kainos): Kiek imi už tą gyvulį? 7. reikalauti: Ta žemė daug mėšlo ima. 8. šaukti, mobilizuoti: Imti naujokus į armiją. 9. pjauti, rėžti, kirpti: Dalgis, peilis, žirklės gerai ima. 10. traukti į save; dažyti: Drabužis dulkes ima. Tie dažai gerai ima. 11. įtemptai ką nors daryti, stengtis: Arkliai smarkiai ima (traukia, veža). Imti prie darbo (spausti). sngr.: Vaikai imasi prie mokslo (uoliai mokosi). 12. pradėi: Imti pasakoti. Ima skaudėti. ėmė verkti, juoktis. 13. pradėti jausti ką: Ima baimė, juokas, pyktis, miegas. 14. su kitu veiksmažodžiu bei jungtuku "ir" žymi veiksmo staigumą, netikėtumą: ėmė ir pasakė. Ima ir atsidaro durys. ėmėj|as, a dkt. : Laikraščio ė. ėmik|as, ė dkt. Rugių ė (darbininkė, rišanti pėdus paskui pjovėją). ėmimas Javų ė. nuo lauko (valymas).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.