davykti

vỹkti, -sta, -o.

1. pėsčiomis ar kokia susisiekimo priemone leistis į kelionę, keliauti (ppr. į kokią tolesnę vietą): Ans vỹko tuo keliu, t. y. važiavo. Vỹkti į ligoninę, į naują vietą, į parodą. Vỹkti pas tėvą. Tuojau vykstù jo pasveikinti. Kur dabar vykstì? Ar pasiruošęs namo vỹktie? Į tas veselias tie vỹko, ką vadino, nevadintas nejo nėkas. Pernakvojęs klebonas į Šiaulėnus nebvyko. Dabar jau geriau, bet dar ne visai, ir po Velykų vėl ketinu vykti į Kauną pasigydyti. Leisk man vykti namo, pas vyrą! Maurušas iš tyko pas Joselį vyko. Mes minių minios atlydėjome čionai tą didįjį vyrą, iš gyvųjų tarpo vykstantį dausosin, amžių pasaulin. Aš vykstu pas dievus. Garlaivis vỹksta į Klaipėdą.

2. būti daromam, eiti veiksmui, procesui; darytis: Veiksmas vỹksta kaime. Posėdžiai vỹksta vakarais. Nuo senų laikų pati svarbiausia prekyba vyksta jūromis. Prie Dubysos vyko pačios žiauriausios ir atkakliausios lietuvių kovos su kryžiuočiais. Per vỹkusią krygę buvo sunaikyta viskas. Kap teismas vỹko, tai buvo apie penkiosdešimt žmonių. Senosės [e] trobos [e] šokiai vakarais vỹko. Pamaldos vykdavo paeiliui lietuviškai ir lenkiškai. Derybos dėl skolos ir degtinės vyksta kiekvieną kartą, kada tik Kedulis ateina. O pamoka vỹksta, tai neina vaikus sujuokyt. Norėjau pasakyt tau tik, kas vỹksta, o tu daryk kaip išmanai. Aš gerai žinojau, kap tas eigulio darbas vyksta. Kalbos ugdymas vyksta palengva, kartu plėtojantis tautoje visuomeniniams ryšiams, praktinėms žinioms ir bendram švietimui. Kad rujos jau vỹkstas, tada puola tie briedžiai ant žmogaus.

3. tapti tikrove, pildytis: Tas svajojimas pradeda vykti. Tikrai vyksta, arba pildžias, ansai žodis, kurį bylojo Viešpatis Dievas per pranašą.

4. sektis, eitis, klotis: Piršlybos dideliai vỹko gerai, piršlys piršo. Nevỹksta mergai ištekėti. Vỹko mun vyrą išsirinkti, vỹko gyventi. Jamui gerai ten vỹksta, t. y. vedasi, sekas gyventi. Kaip vyksta gyventi? Ka mun vỹksta, ka muni visi myla. Sveikata nevyksta. Darbas, derybos mums nevỹksta. Tep nevỹko, tep nevỹko ma [n] tos bitės šįmet. Statybos nevỹksta, kiauri vargai. Ir man juodmargos karvės vỹksta. Negardus pyragas, tiesiai nevỹko. Ai, Dievali, raugutis nevyko. Šimet man agurkai nevỹksta. Mun nevỹko vėdarai virti. Nevỹksta mun su kiaulėms, kaži ko sprogsta. Vaikas i laimė, i nelaimė – visaip vỹksta. Mums pradėjo nebvỹkti. Mama iš didelio gyvenimo buvo, bet kaži kaip nevỹko nei arti, nei sėti. Kaip jam vìks, nežinau, vaikel. Vyriškuo be motriškos sunkiai vỹksta. Kažin kaip čia vỹks vedvims, kaip čia vedvės nurausiav [linus]. Kiek kartų ruošėmės, vis nevỹko ir nevỹko išvažiuot. Ligšiol keliauti vyko, nebuvo atsitikę jokių nelaimių. Su sveikata nelabai vyksta. Krikščionims vyksta kariauti netikėlių krašte. Vienąroz nutvers ir bus bloga, ar tep ir vyktų̃ vogt?! Vaikiukas savo protu galia išeiti aukštai, mergelei kaip vỹksta. Kas pyksta, tam kiaulės vỹksta. Negeros akys pamatys – gyvuliai nevỹks. Ka nevỹksta, ta i nevedas (nesekas). Kartais i gerai gaspadinei nevỹksta bulbynė.
nevyktinaĩ.

5. gerai augti, tarpti, vešėti: [Tilškė svaiginančioji] vyksta labiausiai metūse lytvotūse. Tokio [je] pragumo [je] pasėti javai teip tinai vykstai, jog tarsi vaisingesnės žemės pasaulė [je] nebėra. Duok šviesą ir šilimą, idant vyktum žmonys, gyvoliai, žolės ir medžiai. Jis geras gatunkas tas paršas, gerai vỹksta. Tacitas vadina tą kraštą, kuriame gintaro vykę, Estais. Grūšlaukėje nevyksta grūšios.
atvỹkti.

1. vykstant kur atsirasti, atkakti: Jis jau atvỹko, t. y. atkako, atėjo. Eik sau iš kur atvỹkęs. Ačiū atvỹkę, ačiū mus atlankę. Gaunam pakvietimą, prašom tada ir tada atvỹkti. Iš kokios gi karalystės pas mane atvykai? Toj laumė pajuto, kad karaliaus nėra namie, atvykus vėl pavogė nuog jos sūnų. Grįždami vestuvininkai važiuoja ne tais keliais, kuriais atvyko. Ko atvykai čion, palikęs pilį palaidą ir kraštą be priežiūros? Pas tėvelį tiesiai piršlėmis atvyk. Į žemaičius atvykusys kunegai. Jei kas dirbant puola iš rankų, atvyks daug svečių. Tasai žodis bus teipgi atvykęs iš slavų žemės. Po skausmų atvyksta džiaugsmas. Anos. abi namie liko, ir sveteliai atsivỹko.

2. atslinkti, ateiti. Kad pavasaris atvỹksta, gegužė kukuo [ja]. Jau pavasaris atvyko, šalta žiemelė išnyko. Rods čėsas kits atvykst. Ruduo atvyksta. Ruduo atvyksta, linksmybės vyksta.
davỹkti. einant ar kaip kitaip prikakti, pasiekti: Davykau tik iki Baikalo, ir sutikom taiką.
įvỹkti.

1. atsitikti, nutikti, pasidaryti: Kasdien įvỹksta daugybė įvykių. Kaip tėvas liepė, taip ir įvỹko. Kaip vivirsys sakė, kaip ir įvỹko. Gaunam žinias, ka jau tas i tas įvỹko, tiek i tiek nukentėjo. Kas jei įvỹks, tai praneškit ryto jam jau. Kaip svočiutė priėjo, užminkymas įvỹko. Įvykus sutuoktuvėms, motyna persikėlė kitur gyventi. Visa, kas ateityje įvyks, įvyks pagal tą patį būdą ir tuos pačius dėsnius kaip ir praeityje. Koks jau turėtų įvykti stebuklas, jei Grėtė sugrįžtų iš ligoninės. Kas tura įvykti, kumet nor įvyks. O kas gi įvyko tą vakarą, tą naktį? Visa įvyko ypačiai metu kančios Viešpaties. kilti: Per pratybas įvyksta diskusijos. Daugelis gaisrų įvyksta dėl mūsų pačių nerūpestingumo.

2. įsigalėti, sustiprėti, įsisenėti. Drugys įvỹko ir nusmaugė kūdikį. Kad liga įvỹks, tada sunkiau bus išgydyti. Įvỹko liga – sunku išgydyt. paplisti, išsikeroti, įsismarkauti: Gudiškuose laikraščiuose pasklido kalba, kad labai įvykęs kuntrbantas. Neolito (brūžyto akmens) kultūra buvo pietuose įvykus. Oi, karai kai insivỹko, tai oi.

3. tapti tikrove, išsipildyti: Vykte įvyko jo noras. Bet jo noras neįvyko. Nebuvo lemta tiems jo troškimams įvykti. Galų gale tas mano troškimas įvyko. Kartoms netikėjau, o viskas kaip padėtas – įvỹko, i viskas (išsipildė, ką išbūrė kortomis) . Dievo žodis įvyks. Žinia ta neilgai trukus žodis į žodį įvyko. Tatai tikos, idant raštas invyktų̃ (ižpildytųs). Geras sapnas neįvyksta, ale piktas įvyksta. Piktas sapnas beveik įvykstai. Blogi malai veikiai įvyksta. Skelbamos nelaimės veikiai įvyksta. Kas nu Dievo yra žadėtu, tas tura įvykti. Bloga kalba veik įvyksta.

4. vykstant patekti į ko vidų. . Ir žemumas meilus man į širdį teįvyksta, kerštas, didystė čia tenyksta.

5. įpykti, įširsti: Ko taip įsivykaĩ an to vaiko, kam jį kasdien bari? An ko įsivỹksta, ir drasko kaip katė.
išvỹkti.

1. išeiti ar kaip kitaip iškeliauti: Svečias išvỹko, t. y. išvažiavo, išėjo. Su šviesa kitą dieną išvykau toliau. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą. Išvỹko kelionėn. Tėvas išvỹko miestan. Išvykaũ į turgų apsipirkt. Durnius… vienas išvỹko ant duobės, arba kapo, savo tėvo sergėti. Eik į pievą, ką sako pempė [, išgirsi]:
kur išvykstì, kur išvykstì. Išvỹko tėvelis Tilžių miestelin drabužių pirktų. Traukinys išvyksta labai vėlai.

2. pasidaryti, atsitikti, išeiti: Kas iš tos naujienos išvyks, negalima iš anksto pasakyti. Nu Leleivai išvỹko negerai, vežė jaučius parduoti i papuolė. Dėl ko pavėlavai? – Kad teip beišvỹko. pasisekti, pavykti: Neišvỹkęs anims vaikas išejo. Gražus, išvykęs to [je] fortigrapijo [je].
nuvỹkti.

1. einant, važiuojant ar kaip kitaip nusigauti, nukakti: Jis nuvyko ten karšti, t. y. nuejo, nuvažiavo. Kaip geriausiai galima tenai nuvỹkti? Buvom nuvỹkę ant ežero. Ne teip didliai seniai buvau į tus Kurmaičius nuvỹkusi. Bernas, apsirengęs daktaro drabužiais, nuvyko pas poną. Ar tau žemelė žema nusbodo, … kad tu nuvykai gilian grabelin. Tas. pirm atejimo reikalingo rašto nuo Tėvo Šventojo nuvyko pas Viešpatį Dievą. įveikti kokį atstumą: Nuvyktasai kelias.

2. pasidaryti, atsitikti: Negerai nuvỹko jai, t. y. nušlypo. Sūnau mano, baravyke, kas tau šią naktį nuvỹko? Ak, Dievuli, kas nuvyko? Kas tam ponui nuvyko, kad prasčiokė patiko. Anims besimyliant, nuvyko prastai, tai yra paliko ta mergička palaikė.

3. pasisekti, pavykti: Nenutiko jei [vedybos],
nenuvỹko, atsikryžiavok, neik už kito. Merguželei nenuvyko, kad kleboną susitiko. Kaip nuvỹksta išvirti: kartais i raukos šeimyna. Nuvỹkęs viralas. Jug nuvỹkusi šutynė su užkulu? Kaip kumet nuvỹks: kitas alus būs par daug macnus, o kitasis būs lengvus. Nuvỹkęs vaikas, ne koks ištiža. Cz suvisu nenūvỹkęs yra raštženklis. Nenuvỹkos anam su žanatvia.
pavỹkti.

1. pasisekti, nutikti: Viskas gerai (laimingai, puikiai) pavỹko. Operacija pavỹko. Paršeliai pavỹko, jerau, kokie jau cieli arkliai! Toksai darbas menkai tepavỹksta jiems. Vakarėlio rengėjai nepavyko. Jėgu pavìks, pirksiu daugiau avilių, iš vieno kas te. Pavỹko lapę nušauti. Jam nepavỹko man proto susukt. Jeigu pavỹksta sumušt greit smetona, tai tada sviestas geras valgyt. Mamai paršeliai geri pavỹko. Kaip ten anai buvo pavỹkę: tokia skanybė lašinių. Visur smarkiausiai ginčijosi, pavyks ar nepavyks suimti vagį. Pavỹko kap aklai vištai grūdas (lengvai) . Kad čia tau pavỹko, kaip už kviečius. Pavyko kap vilkui lapė apgauti. Pavỹko kaip Maušuo grybauti. Maluojant tankiai pavỹksta nueiti, bet niekumet nebvyksta pareiti. Nepavyko Šmurliui blynas.

2. kiek kur ar kokiu tikslu nuvykti: Pavỹko į tą pusę.
parvỹkti. einant, važiuojant ar kaip kitaip sugrįžti, parsirasti: Ji laukė keliauninkų parvỹkstant. Buvo parvykusi lankyti sergančios motinos. Ir kiekvienas parvyko į savo namus. sugrįžti iš tolimos kelionės, parkeliauti: Buvo parvỹkęs, pinigų žudirbo. Po karo parvykaũ namo. Parvykęs iš Rymo, sukrovė Krakių bažnyčio [je] atlaikus šventųjų.
pérvykti. pėsčiomis ar kaip kitaip perkeliauti: Neparvykstamus plotus paversiu mažyčiu atstumėliu.
suvỹkti.

1. daugeliui iš visur atvykti, susirinkti į vieną vietą: Daug žmonių ten buvo suvỹkę. Aplinkui svietas suvỹkę renka riešutus.

2. nuvykti, nusisekti: Suvỹkęs paršelis anų, jau pratįso.
užvỹkti.

1. einant, važiuojant ar kaip kitaip trumpam užsukti: Pas ką užvỹkti. Eidamas pro šalį užvỹko jis pas manęs, t. y. užejo. Užvỹksiu pažiūrėt, kas jam yra.

2. pavykti, pasisekti: Užvyksta, eita ranka. paršeliai. Jei užvỹks, užaugs geri kanapiai.

3. gerai užaugti, užderėti, suvešėti: Bulbių šįmet užvỹko, t. y. užderėjo daug. Užvyko pašarai, o bulvės gavo supūti. Linai užvỹko. Jei pasėlis užvỹko, tūkstantę litų išėmė.

4. ištikti, užklupti: Tau bėda užvyksta.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'davykti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vỹkti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">pėsčiomis ar kokia susisiekimo priemone leistis į kelionę, keliauti (ppr. į kokią tolesnę vietą): </span> Ans vỹko tuo keliu, t. y. važiavo. Vỹkti į ligoninę, į naują vietą, į parodą. Vỹkti pas tėvą. Tuojau vykstù jo pasveikinti. Kur dabar vykstì? Ar pasiruošęs namo vỹktie? Į tas veselias tie vỹko, ką vadino, nevadintas nejo nėkas. Pernakvojęs klebonas į Šiaulėnus nebvyko. Dabar jau geriau, bet dar ne visai, ir po Velykų vėl ketinu vykti į Kauną pasigydyti. Leisk man vykti namo, pas vyrą! Maurušas iš tyko pas Joselį vyko. Mes minių minios atlydėjome čionai tą didįjį vyrą, iš gyvųjų tarpo vykstantį dausosin, amžių pasaulin. Aš vykstu pas dievus. Garlaivis vỹksta į Klaipėdą. <br/>2. <span class="explanation">būti daromam, eiti veiksmui, procesui; darytis: </span> Veiksmas vỹksta kaime. Posėdžiai vỹksta vakarais. Nuo senų laikų pati svarbiausia prekyba vyksta jūromis. Prie Dubysos vyko pačios žiauriausios ir atkakliausios lietuvių kovos su kryžiuočiais. Per vỹkusią krygę buvo sunaikyta viskas. Kap teismas vỹko, tai buvo apie penkiosdešimt žmonių. Senosės [e] trobos [e] šokiai vakarais vỹko. Pamaldos vykdavo paeiliui lietuviškai ir lenkiškai. Derybos dėl skolos ir degtinės vyksta kiekvieną kartą, kada tik Kedulis ateina. O pamoka vỹksta, tai neina vaikus sujuokyt. Norėjau pasakyt tau tik, kas vỹksta, o tu daryk kaip išmanai. Aš gerai žinojau, kap tas eigulio darbas vyksta. Kalbos ugdymas vyksta palengva, kartu plėtojantis tautoje visuomeniniams ryšiams, praktinėms žinioms ir bendram švietimui. Kad rujos jau vỹkstas, tada puola tie briedžiai ant žmogaus. <br/>3. <span class="explanation">tapti tikrove, pildytis: </span> Tas svajojimas pradeda vykti. Tikrai vyksta, arba pildžias, ansai žodis, kurį bylojo Viešpatis Dievas per pranašą. <br/>4. <span class="explanation">sektis, eitis, klotis: </span> Piršlybos dideliai vỹko gerai, piršlys piršo. Nevỹksta mergai ištekėti. Vỹko mun vyrą išsirinkti, vỹko gyventi. Jamui gerai ten vỹksta, t. y. vedasi, sekas gyventi. Kaip vyksta gyventi? Ka mun vỹksta, ka muni visi myla. Sveikata nevyksta. Darbas, derybos mums nevỹksta. Tep nevỹko, tep nevỹko ma [n] tos bitės šįmet. Statybos nevỹksta, kiauri vargai. Ir man juodmargos karvės vỹksta. Negardus pyragas, tiesiai nevỹko. Ai, Dievali, raugutis nevyko. Šimet man agurkai nevỹksta. Mun nevỹko vėdarai virti. Nevỹksta mun su kiaulėms, kaži ko sprogsta. Vaikas i laimė, i nelaimė – visaip vỹksta. Mums pradėjo nebvỹkti. Mama iš didelio gyvenimo buvo, bet kaži kaip nevỹko nei arti, nei sėti. Kaip jam vìks, nežinau, vaikel. Vyriškuo be motriškos sunkiai vỹksta. Kažin kaip čia vỹks vedvims, kaip čia vedvės nurausiav [linus]. Kiek kartų ruošėmės, vis nevỹko ir nevỹko išvažiuot. Ligšiol keliauti vyko, nebuvo atsitikę jokių nelaimių. Su sveikata nelabai vyksta. Krikščionims vyksta kariauti netikėlių krašte. Vienąroz nutvers ir bus bloga, ar tep ir vyktų̃ vogt?! Vaikiukas savo protu galia išeiti aukštai, mergelei kaip vỹksta. Kas pyksta, tam kiaulės vỹksta. Negeros akys pamatys – gyvuliai nevỹks. Ka nevỹksta, ta i nevedas (nesekas). Kartais i gerai gaspadinei nevỹksta bulbynė. <br/><b>nevyktinaĩ</b>. <br/>5. <span class="explanation">gerai augti, tarpti, vešėti: </span> [Tilškė svaiginančioji] vyksta labiausiai metūse lytvotūse. Tokio [je] pragumo [je] pasėti javai teip tinai vykstai, jog tarsi vaisingesnės žemės pasaulė [je] nebėra. Duok šviesą ir šilimą, idant vyktum žmonys, gyvoliai, žolės ir medžiai. Jis geras gatunkas tas paršas, gerai vỹksta. Tacitas vadina tą kraštą, kuriame gintaro vykę, Estais. Grūšlaukėje nevyksta grūšios. <br/><b>atvỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vykstant kur atsirasti, atkakti: </span> Jis jau atvỹko, t. y. atkako, atėjo. Eik sau iš kur atvỹkęs. Ačiū atvỹkę, ačiū mus atlankę. Gaunam pakvietimą, prašom tada ir tada atvỹkti. Iš kokios gi karalystės pas mane atvykai? Toj laumė pajuto, kad karaliaus nėra namie, atvykus vėl pavogė nuog jos sūnų. Grįždami vestuvininkai važiuoja ne tais keliais, kuriais atvyko. Ko atvykai čion, palikęs pilį palaidą ir kraštą be priežiūros? Pas tėvelį tiesiai piršlėmis atvyk. Į žemaičius atvykusys kunegai. Jei kas dirbant puola iš rankų, atvyks daug svečių. Tasai žodis bus teipgi atvykęs iš slavų žemės. Po skausmų atvyksta džiaugsmas. Anos. abi namie liko, ir sveteliai atsivỹko. <br/>2. <span class="explanation">atslinkti, ateiti</span>. Kad pavasaris atvỹksta, gegužė kukuo [ja]. Jau pavasaris atvyko, šalta žiemelė išnyko. Rods čėsas kits atvykst. Ruduo atvyksta. Ruduo atvyksta, linksmybės vyksta. <br/><b>davỹkti</b>. <span class="explanation">einant ar kaip kitaip prikakti, pasiekti: </span> Davykau tik iki Baikalo, ir sutikom taiką. <br/><b>įvỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsitikti, nutikti, pasidaryti: </span> Kasdien įvỹksta daugybė įvykių. Kaip tėvas liepė, taip ir įvỹko. Kaip vivirsys sakė, kaip ir įvỹko. Gaunam žinias, ka jau tas i tas įvỹko, tiek i tiek nukentėjo. Kas jei įvỹks, tai praneškit ryto jam jau. Kaip svočiutė priėjo, užminkymas įvỹko. Įvykus sutuoktuvėms, motyna persikėlė kitur gyventi. Visa, kas ateityje įvyks, įvyks pagal tą patį būdą ir tuos pačius dėsnius kaip ir praeityje. Koks jau turėtų įvykti stebuklas, jei Grėtė sugrįžtų iš ligoninės. Kas tura įvykti, kumet nor įvyks. O kas gi įvyko tą vakarą, tą naktį? Visa įvyko ypačiai metu kančios Viešpaties. <span class="explanation">kilti: </span> Per pratybas įvyksta diskusijos. Daugelis gaisrų įvyksta dėl mūsų pačių nerūpestingumo. <br/>2. <span class="explanation">įsigalėti, sustiprėti, įsisenėti</span>. Drugys įvỹko ir nusmaugė kūdikį. Kad liga įvỹks, tada sunkiau bus išgydyti. Įvỹko liga – sunku išgydyt. <span class="explanation">paplisti, išsikeroti, įsismarkauti: </span> Gudiškuose laikraščiuose pasklido kalba, kad labai įvykęs kuntrbantas. Neolito (brūžyto akmens) kultūra buvo pietuose įvykus. Oi, karai kai insivỹko, tai oi. <br/>3. <span class="explanation">tapti tikrove, išsipildyti: </span> Vykte įvyko jo noras. Bet jo noras neįvyko. Nebuvo lemta tiems jo troškimams įvykti. Galų gale tas mano troškimas įvyko. Kartoms netikėjau, o viskas kaip padėtas – įvỹko, i viskas <span class="explanation"> (išsipildė, ką išbūrė kortomis) </span>. Dievo žodis įvyks. Žinia ta neilgai trukus žodis į žodį įvyko. Tatai tikos, idant raštas invyktų̃ (ižpildytųs). Geras sapnas neįvyksta, ale piktas įvyksta. Piktas sapnas beveik įvykstai. Blogi malai veikiai įvyksta. Skelbamos nelaimės veikiai įvyksta. Kas nu Dievo yra žadėtu, tas tura įvykti. Bloga kalba veik įvyksta. <br/>4. <span class="explanation">vykstant patekti į ko vidų. </span>. Ir žemumas meilus man į širdį teįvyksta, kerštas, didystė čia tenyksta. <br/>5. <span class="explanation">įpykti, įširsti: </span> Ko taip įsivykaĩ an to vaiko, kam jį kasdien bari? An ko įsivỹksta, ir drasko kaip katė. <br/><b>išvỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išeiti ar kaip kitaip iškeliauti: </span> Svečias išvỹko, t. y. išvažiavo, išėjo. Su šviesa kitą dieną išvykau toliau. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą. Išvỹko kelionėn. Tėvas išvỹko miestan. Išvykaũ į turgų apsipirkt. Durnius… vienas išvỹko ant duobės, arba kapo, savo tėvo sergėti. Eik į pievą, ką sako pempė [, išgirsi]: kur išvykstì, kur išvykstì. Išvỹko tėvelis Tilžių miestelin drabužių pirktų. Traukinys išvyksta labai vėlai. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti, atsitikti, išeiti: </span> Kas iš tos naujienos išvyks, negalima iš anksto pasakyti. Nu Leleivai išvỹko negerai, vežė jaučius parduoti i papuolė. Dėl ko pavėlavai? – Kad teip beišvỹko. <span class="explanation">pasisekti, pavykti: </span> </span> Neišvỹkęs anims vaikas išejo. Gražus, išvykęs to [je] fortigrapijo [je]. <br/><b>nuvỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">einant, važiuojant ar kaip kitaip nusigauti, nukakti: </span> Jis nuvyko ten karšti, t. y. nuejo, nuvažiavo. Kaip geriausiai galima tenai nuvỹkti? Buvom nuvỹkę ant ežero. Ne teip didliai seniai buvau į tus Kurmaičius nuvỹkusi. Bernas, apsirengęs daktaro drabužiais, nuvyko pas poną. Ar tau žemelė žema nusbodo, … kad tu nuvykai gilian grabelin. Tas. pirm atejimo reikalingo rašto nuo Tėvo Šventojo nuvyko pas Viešpatį Dievą. <span class="explanation">įveikti kokį atstumą: </span> Nuvyktasai kelias. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti, atsitikti: </span> Negerai nuvỹko jai, t. y. nušlypo. Sūnau mano, baravyke, kas tau šią naktį nuvỹko? Ak, Dievuli, kas nuvyko? Kas tam ponui nuvyko, kad prasčiokė patiko. Anims besimyliant, nuvyko prastai, tai yra paliko ta mergička palaikė. <br/>3. <span class="explanation">pasisekti, pavykti: </span> </span> Nenutiko jei [vedybos], nenuvỹko, atsikryžiavok, neik už kito. Merguželei nenuvyko, kad kleboną susitiko. Kaip nuvỹksta išvirti: kartais i raukos šeimyna. Nuvỹkęs viralas. Jug nuvỹkusi šutynė su užkulu? Kaip kumet nuvỹks: kitas alus būs par daug macnus, o kitasis būs lengvus. Nuvỹkęs vaikas, ne koks ištiža. <span class="explanation">Cz</span> suvisu nenūvỹkęs yra raštženklis. Nenuvỹkos anam su žanatvia. <br/><b>pavỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasisekti, nutikti: </span> Viskas gerai (laimingai, puikiai) pavỹko. Operacija pavỹko. Paršeliai pavỹko, jerau, kokie jau cieli arkliai! Toksai darbas menkai tepavỹksta jiems. Vakarėlio rengėjai nepavyko. Jėgu pavìks, pirksiu daugiau avilių, iš vieno kas te. Pavỹko lapę nušauti. Jam nepavỹko man proto susukt. Jeigu pavỹksta sumušt greit smetona, tai tada sviestas geras valgyt. Mamai paršeliai geri pavỹko. Kaip ten anai buvo pavỹkę: tokia skanybė lašinių. Visur smarkiausiai ginčijosi, pavyks ar nepavyks suimti vagį. Pavỹko kap aklai vištai grūdas <span class="explanation"> (lengvai) </span>. Kad čia tau pavỹko, kaip už kviečius. Pavyko kap vilkui lapė apgauti. Pavỹko kaip Maušuo grybauti. Maluojant tankiai pavỹksta nueiti, bet niekumet nebvyksta pareiti. Nepavyko Šmurliui blynas. <br/>2. <span class="explanation">kiek kur ar kokiu tikslu nuvykti: </span> Pavỹko į tą pusę. <br/><b>parvỹkti</b>. <span class="explanation">einant, važiuojant ar kaip kitaip sugrįžti, parsirasti: </span> Ji laukė keliauninkų parvỹkstant. Buvo parvykusi lankyti sergančios motinos. Ir kiekvienas parvyko į savo namus. <span class="explanation">sugrįžti iš tolimos kelionės, parkeliauti: </span> Buvo parvỹkęs, pinigų žudirbo. Po karo parvykaũ namo. Parvykęs iš Rymo, sukrovė Krakių bažnyčio [je] atlaikus šventųjų. <br/><b>pérvykti</b>. <span class="explanation">pėsčiomis ar kaip kitaip perkeliauti: </span> Neparvykstamus plotus paversiu mažyčiu atstumėliu. <br/><b>suvỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daugeliui iš visur atvykti, susirinkti į vieną vietą: </span> Daug žmonių ten buvo suvỹkę. Aplinkui svietas suvỹkę renka riešutus. <br/>2. <span class="explanation">nuvykti, nusisekti: </span> Suvỹkęs paršelis anų, jau pratįso. <br/><b>užvỹkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">einant, važiuojant ar kaip kitaip trumpam užsukti: </span> Pas ką užvỹkti. Eidamas pro šalį užvỹko jis pas manęs, t. y. užejo. Užvỹksiu pažiūrėt, kas jam yra. <br/>2. <span class="explanation">pavykti, pasisekti: </span> Užvyksta, eita ranka. paršeliai. Jei užvỹks, užaugs geri kanapiai. <br/>3. <span class="explanation">gerai užaugti, užderėti, suvešėti: </span> Bulbių šįmet užvỹko, t. y. užderėjo daug. Užvyko pašarai, o bulvės gavo supūti. Linai užvỹko. Jei pasėlis užvỹko, tūkstantę litų išėmė. <br/>4. <span class="explanation">ištikti, užklupti: </span> Tau bėda užvyksta.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

davykti

#