davieryti

.
viẽryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).

1. laikyti neabejotinu dalyku, manyti ką esant iš tikrųjų, neabejoti, tikėti: Jis man tą žinią davė, ale aš ja neviẽryju. Aš tai neviẽryju. Vertas vieryti, tai galiu už teisybę priimti. Ale matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, viẽryt jau bijais, kad Dievas visur tave mato. Vierykit manim, vyriausybė taipo nevelytų, kad jums naudinga nebūtų. Vos viẽrytinas pasakojimas. Nevierytinas. Ką akimis savo matau, tai ir viẽryju. Aš neviẽriju tau, ką tu niūki. Aš neviẽriju jį, ką jis šneka! Jo neviẽrija – manęs viẽrija. Amžiais neviẽriju, ka jis gali žinot. Man neviẽrija, sako, tegu ana eina. Taip gal i viẽryti, gal i mislyti, kad aš maluoju. Razbaininkas, vagis ir šelmis moka kytrai meluotie, jam negali vierytie. Viẽryk manim, kad mačiau. Aš toks teisingas žmogus – aš viską viẽriju. Ir aš tam žmoguo nebūčiau viẽrijęs. Ka tu nenori, neviẽryk, sako, ir aš pirmu neviẽrijau. Jei neviẽriji, ta aš galiu i parodyti – tebėra viskas. Jei neviẽryjata, pažiūrėkita patys, bute an gembės [kardas] kaba. – Jau viẽryjava. Ką aš savo akimis nemačiau, tai aš tokios bobos nelabai viẽryju. Kad kas ant kito blogai kalba, neviẽryju, pakol pats datiru, ar yra teisybė, ar ne. Nevierijamas. Tu gali viẽryt, aš dirbau, kad man purslos lakiojo. Aš gegutėlės nevierydamas jojau patsai lankyt. Ei, neviẽryki, mano mergužėlė, vis tąsias kalbeles mink po kojužių į juodą purvynėlį. Negivieryk, panytėle, kad gražus bernelis, pasiklauska nuo žmonelių, koks jo razumėlis. Neviẽryk berneliui, jog yra svietavas. Jei neviẽryjat, pažiūrėkit, kas ten pasidarė, kad bačkelė uzbonėlį plakdama išvarė. Pilu stiklelį tau velydamas ir iš širdelės tau vierydamas. Prieg jo. man širdį glausu, jo gerybei aš vierysu.
viẽrytina. Jis man tai teip išguldė, kad man tai jau viẽrytina rodos. Tai neviẽrytina.
viẽrytinai. Viẽrytinai, teip, kad vieryti gali.

2. būti religinių įsitikinimų, manyti esant Dievą: Aš Dievu viẽriju ir viẽrysiu jam. Anas nė Dievu neviẽrija. Kad pats neviẽriji, nors kitam nedrausk.

3. galvoti apie ką, laukti ko nors: Sūniukas mano mielas, argi tikėjau, ar vieryjau, kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot.

4. manyti esant tikrus antgamtinius reiškinius, mitologines būtybes, ateitį lemiančius ženklus, laikytis prietarų: Daug tokių daiktų yra, kurius negali išsiguldyti ir tik turi viẽryti. O aš velniais nėkuomet nevierijau. Piningai baidė, aš viẽriju, ka baidė. Pasako [ja]:
kas viẽrija, i baido, o kas neviẽrija, i nebaido. Aš neviẽriju tokių pranašų. Aš neviẽrijau nė kokiem burtam, tik vienam Dievuliui viẽriju.

5. pasitikėti, kliautis kuo: Svietas niekam neviẽrija. Viẽrydavo mum niemčiai. Teisingam žmoguo gal viẽryti. Aš, vaikel, neviẽriju tų daktarų. Niekam nevieryk, niekas neprigaus. Vagis vagiu neviẽrija. Vieryk, ale dabok kam. Šuniu neviẽryk. Vieryk manim kaip šunim. Neviẽryk šunies dančiu, vaiko subine, vyro širdžia. Neviẽryk arkliu kelionėn, o žmonai, paliktai namuosa. Nevieryk vilku raišu kojas nepadaužęs. Viẽrykis manimi, tai tikroji tiesa. Į Dievą įtikėk, ale nesiviẽryk, bo gali būti lytaus. Vienas kitam nesiviẽrijam ir baramės. Vištytes turėjom, o išpjauta: išpjovė gal kelius metus, būdavo, da nesiviẽrijam, da vėl laikom, ir vėl atejus [kiaunė] išpjauna.
atviẽryti. atlyginti, atpildyti, atmokėti: Jie netur tau kuomi atvieryti, atpildyta tau betaig bus prisikėlime teisųjų. Aš atvierysiu, sako Viešpats.
daviẽryti. patikrinti: Pardėtinis daviẽryja knygas, t. y. ar vierni.
įsiviẽryti

1. patikėti ką esant iš tikrųjų, laikyti neabejotinu dalyku.

2. pasitikėti, pasikliauti: Įsiviẽryti yra parsitikėti. O jis kožnu žmogum įsiviẽrydavo.

3. įgyti pasitikėjimą: Insviẽrijęs. Pabuvo nedėlią ir antrą, įsivierijo kaip tikra slūga.
išviẽryti.

1. tikėti ką esant iš tikrųjų, neabejoti kuo: Tam žodžiui, lyg Dievo balsui, ans linksmai išviẽrijo. Mergytės jaunosios galvą skaudėjo, bernytis jaunasis n’išvieryjo. Tep vot dabar išviẽrijau: nesgir’ žmonai tiesos, svetimo až sūnų neturėk, o ponu [i] vierniai neslūžij.

2. pasitikėti, pasikliauti kuo, būti tikram, kad neapvils: Raišasis vagis priėmė keleivį, rodydamas anam žiedą ir auskarus, kaip ženklą blogo darbo ano dideliai išviẽrytos moteries. Būras sakė: – Aš tavim tik n'išviẽriju, turi ma [n] prisiekt. Išvierijom kitas kitu, o buvęs vagis. Buvo visų išviẽrijamas žmogus. Išviẽryju kuomi. Neišvieryti.

3. patikėti, pavesti.
paviẽryti.

1. palaikyti neabejotinu dalyku, nesuabejoti, patikėti kuo: Par įkalbą didelę ir paviẽrijo merga. Paviẽrij man – tęjauka nieko nebuvo. Gali vieryt, ką anas sako, ir nepaviẽryt. Jis manęs paviẽrijo ir aprišo prancūzų ronytus belaisvius. Šernas pavierijo katei ir atsigulęs po aržuolu laukė dieną ir kitą, bene nulėks erelis nuog lizdo. Jau mergytę į duobę deda, – bernytis paviẽrijo. Teip tada kuningaikštis pavierijo tą teisybę ano. Ar pavieryste manim.

2. pasitikėti: Pavieriju, tikiuos tai iš jo. Žydas žydu [i] pavierija.

3. patikėti: Aš tau šitus piningus, šitą paslėptinę paviẽrysiu. Slūžbą paduomi, pavieriju. Tai bus tavo viernybei paviẽryta, paduota.
pérvieryti. perviẽryti

1. pertikrinti, įsitikinti, kad iš tiesų taip yra: Ponas tujau aną parvierijęs, ar tas pats.

2. dar kartą patikrinti: Parviẽryk visas drapanas, gal da paliko nemazgota.
praviẽryti. pasitikėti: O tas vilkas nepraviẽrydamas, bėga jisai žiūrėti.
priviẽryti. patikėti, paskirti kam ką daryti: Priviẽrytas daiktas.
užviẽryti

1. laikyti tikru dalyku, tikėti: Regi, vaikai senam geriau žuviẽrija. Ažviẽrijo greit.

2. pasitikėti, pasikliauti: Šinkorius, jam užvierydamas, atidavė kupčiu [i] savo sūnų. Jam neužviẽrijo, pasakė diduomenei (viršininkams) . Elenytė paliko labai užviẽryta par tą poną. Jonas labai juo užviẽrydavo. Tarnas užviẽrijo ir sakė: tas gal būt teisybė. Su vaikais jau negalì užsiviẽryt nė vienos minutės.

3. patikėti, paskirti tvarkyti kam ką. .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>viẽryti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo). <br/>1. <span class="explanation">laikyti neabejotinu dalyku, manyti ką esant iš tikrųjų, neabejoti, tikėti: </span> Jis man tą žinią davė, ale aš ja neviẽryju. Aš tai neviẽryju. Vertas vieryti, tai galiu už teisybę priimti. Ale matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, viẽryt jau bijais, kad Dievas visur tave mato. Vierykit manim, vyriausybė taipo nevelytų, kad jums naudinga nebūtų. Vos viẽrytinas pasakojimas. Nevierytinas. Ką akimis savo matau, tai ir viẽryju. Aš neviẽriju tau, ką tu niūki. Aš neviẽriju jį, ką jis šneka! Jo neviẽrija – manęs viẽrija. Amžiais neviẽriju, ka jis gali žinot. Man neviẽrija, sako, tegu ana eina. Taip gal i viẽryti, gal i mislyti, kad aš maluoju. Razbaininkas, vagis ir šelmis moka kytrai meluotie, jam negali vierytie. Viẽryk manim, kad mačiau. Aš toks teisingas žmogus – aš viską viẽriju. Ir aš tam žmoguo nebūčiau viẽrijęs. Ka tu nenori, neviẽryk, sako, ir aš pirmu neviẽrijau. Jei neviẽriji, ta aš galiu i parodyti – tebėra viskas. Jei neviẽryjata, pažiūrėkita patys, bute an gembės [kardas] kaba. – Jau viẽryjava. Ką aš savo akimis nemačiau, tai aš tokios bobos nelabai viẽryju. Kad kas ant kito blogai kalba, neviẽryju, pakol pats datiru, ar yra teisybė, ar ne. Nevierijamas. Tu gali viẽryt, aš dirbau, kad man purslos lakiojo. Aš gegutėlės nevierydamas jojau patsai lankyt. Ei, neviẽryki, mano mergužėlė, vis tąsias kalbeles mink po kojužių į juodą purvynėlį. Negivieryk, panytėle, kad gražus bernelis, pasiklauska nuo žmonelių, koks jo razumėlis. Neviẽryk berneliui, jog yra svietavas. Jei neviẽryjat, pažiūrėkit, kas ten pasidarė, kad bačkelė uzbonėlį plakdama išvarė. Pilu stiklelį tau velydamas ir iš širdelės tau vierydamas. Prieg jo. man širdį glausu, jo gerybei aš vierysu. <br/><b>viẽrytina</b>. Jis man tai teip išguldė, kad man tai jau viẽrytina rodos. Tai neviẽrytina. <br/><b>viẽrytina</b>i. Viẽrytinai, teip, kad vieryti gali. <br/>2. <span class="explanation">būti religinių įsitikinimų, manyti esant Dievą: </span> Aš Dievu viẽriju ir viẽrysiu jam. Anas nė Dievu neviẽrija. Kad pats neviẽriji, nors kitam nedrausk. <br/>3. <span class="explanation">galvoti apie ką, laukti ko nors: </span> Sūniukas mano mielas, argi tikėjau, ar vieryjau, kad man reiks mažiutėliai iškavot, savo akytėles išraudot. <br/>4. <span class="explanation">manyti esant tikrus antgamtinius reiškinius, mitologines būtybes, ateitį lemiančius ženklus, laikytis prietarų: </span> Daug tokių daiktų yra, kurius negali išsiguldyti ir tik turi viẽryti. O aš velniais nėkuomet nevierijau. Piningai baidė, aš viẽriju, ka baidė. Pasako [ja]: kas viẽrija, i baido, o kas neviẽrija, i nebaido. Aš neviẽriju tokių pranašų. Aš neviẽrijau nė kokiem burtam, tik vienam Dievuliui viẽriju. <br/>5. <span class="explanation">pasitikėti, kliautis kuo: </span> Svietas niekam neviẽrija. Viẽrydavo mum niemčiai. Teisingam žmoguo gal viẽryti. Aš, vaikel, neviẽriju tų daktarų. Niekam nevieryk, niekas neprigaus. Vagis vagiu neviẽrija. Vieryk, ale dabok kam. Šuniu neviẽryk. Vieryk manim kaip šunim. Neviẽryk šunies dančiu, vaiko subine, vyro širdžia. Neviẽryk arkliu kelionėn, o žmonai, paliktai namuosa. Nevieryk vilku raišu kojas nepadaužęs. Viẽrykis manimi, tai tikroji tiesa. Į Dievą įtikėk, ale nesiviẽryk, bo gali būti lytaus. Vienas kitam nesiviẽrijam ir baramės. Vištytes turėjom, o išpjauta: išpjovė gal kelius metus, būdavo, da nesiviẽrijam, da vėl laikom, ir vėl atejus [kiaunė] išpjauna. <br/><b>atviẽryti</b>. <span class="explanation">atlyginti, atpildyti, atmokėti: </span> Jie netur tau kuomi atvieryti, atpildyta tau betaig bus prisikėlime teisųjų. Aš atvierysiu, sako Viešpats. <br/><b>daviẽryti</b>. <span class="explanation">patikrinti: </span> Pardėtinis daviẽryja knygas, t. y. ar vierni. <br/><b>įsiviẽryti</b><br/>1. <span class="explanation">patikėti ką esant iš tikrųjų, laikyti neabejotinu dalyku. </span> <br/>2. <span class="explanation">pasitikėti, pasikliauti: </span> </span> Įsiviẽryti yra parsitikėti. O jis kožnu žmogum įsiviẽrydavo. <br/>3. <span class="explanation">įgyti pasitikėjimą: </span> Insviẽrijęs. Pabuvo nedėlią ir antrą, įsivierijo kaip tikra slūga. <br/><b>išviẽryti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tikėti ką esant iš tikrųjų, neabejoti kuo: </span> Tam žodžiui, lyg Dievo balsui, ans linksmai išviẽrijo. Mergytės jaunosios galvą skaudėjo, bernytis jaunasis n’išvieryjo. Tep vot dabar išviẽrijau: nesgir’ žmonai tiesos, svetimo až sūnų neturėk, o ponu [i] vierniai neslūžij. <br/>2. <span class="explanation">pasitikėti, pasikliauti kuo, būti tikram, kad neapvils: </span> Raišasis vagis priėmė keleivį, rodydamas anam žiedą ir auskarus, kaip ženklą blogo darbo ano dideliai išviẽrytos moteries. Būras sakė: – Aš tavim tik n'išviẽriju, turi ma [n] prisiekt. Išvierijom kitas kitu, o buvęs vagis. Buvo visų išviẽrijamas žmogus. Išviẽryju kuomi. Neišvieryti. <br/>3. <span class="explanation">patikėti, pavesti. </span> <br/><b>paviẽryti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palaikyti neabejotinu dalyku, nesuabejoti, patikėti kuo: </span> Par įkalbą didelę ir paviẽrijo merga. Paviẽrij man – tęjauka nieko nebuvo. Gali vieryt, ką anas sako, ir nepaviẽryt. Jis manęs paviẽrijo ir aprišo prancūzų ronytus belaisvius. Šernas pavierijo katei ir atsigulęs po aržuolu laukė dieną ir kitą, bene nulėks erelis nuog lizdo. Jau mergytę į duobę deda, – bernytis paviẽrijo. Teip tada kuningaikštis pavierijo tą teisybę ano. Ar pavieryste manim. <br/>2. <span class="explanation">pasitikėti: </span> </span> Pavieriju, tikiuos tai iš jo. Žydas žydu [i] pavierija. <br/>3. <span class="explanation">patikėti: </span> Aš tau šitus piningus, šitą paslėptinę paviẽrysiu. Slūžbą paduomi, pavieriju. Tai bus tavo viernybei paviẽryta, paduota. <br/><b>pérvieryti</b>. perviẽryti<br/>1. <span class="explanation">pertikrinti, įsitikinti, kad iš tiesų taip yra: </span> Ponas tujau aną parvierijęs, ar tas pats. <br/>2. <span class="explanation">dar kartą patikrinti: </span> Parviẽryk visas drapanas, gal da paliko nemazgota. <br/><b>praviẽryti</b>. <span class="explanation">pasitikėti: </span> </span> O tas vilkas nepraviẽrydamas, bėga jisai žiūrėti. <br/><b>priviẽryti</b>. <span class="explanation">patikėti, paskirti kam ką daryti: </span> Priviẽrytas daiktas. <br/><b>užviẽryti</b><br/>1. <span class="explanation">laikyti tikru dalyku, tikėti: </span> Regi, vaikai senam geriau žuviẽrija. Ažviẽrijo greit. <br/>2. <span class="explanation">pasitikėti, pasikliauti: </span> </span> Šinkorius, jam užvierydamas, atidavė kupčiu [i] savo sūnų. Jam neužviẽrijo, pasakė diduomenei <span class="explanation"> (viršininkams) </span>. Elenytė paliko labai užviẽryta par tą poną. Jonas labai juo užviẽrydavo. Tarnas užviẽrijo ir sakė: tas gal būt teisybė. Su vaikais jau negalì užsiviẽryt nė vienos minutės. <br/>3. <span class="explanation">patikėti, paskirti tvarkyti kam ką. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.