vedinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vesti:
1. Vaiką vedinė́ja po kiemą. | Velniai mane vedinė́jo.
2. Antinas antelę vedinė́jo.
są́skaitas vedinė́ti. atsiskaitinėti, atsikeršinėti.
apsivedinė́ti. vesti, tuoktis: Aš šitokis va buvau (mažas) , kap anys apsvedinė́j [o].
davedinė́ti. stengtis suvienodinti, pritaikyti, suderinti: Maliujo kelis kartus, davedinė́jo [spalvas].
įvedinė́ti. įvesti 7: Negalima nustatinėti ir įvedinėti bet kokių naujenybių.
išvedinė́ti
1. išvesti
3. Kavalieriai išsivedinė́jo [į šokius].
2. išvesti 11: Aš nerandu jokio pagrindo kronikų vardą … išvedinėti iš vienai vienos pirmalytės.
pavedinė́ti.
1. pavesti 13: [Templis] davinėjo jam knygas iš savo didžiulės bibliotekos, pavedinėjo jam atsakingus reikalus.
2. pavesti 14: Jogaila pradėjo lenkams pavedinėti Lietuvos pilis.
parvedinė́ti.
1. parvesti
3. Iš sykio parsivedinėjo tik ją… O dabar gyvena visi trys.
2. parvesti 4: O buvo mada parvedinė́t nuotekuolę su valionu.
pravedinė́ti
1. pravesti
2.
2. pravesti 8: Kada pravedinė́jo kelią (geležinkelį) , tik vienas liesnykas buvo [Švenčionėlių vietoje]. Poliščia (Lenkija) pravedinė́jo geležinkelį Apsan, iš Apso net Dūkštan.
privedinė́ti. privesti.
suvedinė́ti.
1. suvesti
3. Inspektorius daužo kumščiu į stalą, grasina visus išgrūsiąs iš gimnazijos, suvedinėja kaltininkus akistaton, verčia atvirai prisipažinti.
2. suvesti 3: Svoto [jo],
suvedinė́ [jo] Motiejienė, tai jam ne galvoj buvo.
gãlą su galù suvedinė́ti galėti pragyventi: Tėvas tikrai iš karto įsitaisė dirbti ir algą nešė tokią, kad motina ne tik suvedinėjo galą su galu, bet dar apsiuvo mus visus.
są́skaitas suvedinė́ti. keršyti, atsiskaitinėti: Tamsūs žmonės, suvedinėdami sąskaitas, tapdavo policijos ir žandarų bendrininkais. Vieno kaimo bernai suvedinės sąskaitas su kito kaimo bernais, traškės lūždami tvorų statiniai, byrės langų stiklai.
užvedinė́ti.
1. užvesti 9: Daržinykas užvedinė́ja medelius. Ir ažsivedinė́jo nekoki žūkai. Itoj ažusvedinė́ja artenziją (hortenzijas) .
2. užvesti 12: Grybas kalbą užvedinėjo apie karalių.
3. užvesti
12. Jis man tep sako, o jam užvedinėjau ir tep, ir kitap, bet anas vis viena savo.
4. užvesti 15: Levasia užvedinė́ja – jos gražus balsas.
5. užsigeisti, užsinorėti: Tai to, tai to užsivedinė́jo.
ant kẽlio užvedinė́ti vis priminti: Lauki, kad aš tave užvedinė́tau anta kelio [kalbai].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.