dašusti

šùsti, šuñta, šùto.

1. ant lėtos ugnies arba esant nedaug skysčio (ppr. sandariame inde) troškintis, virti: Šùto, šùto, kol sušuto kieta mėsa inde ant ugnies. Kopūstai šuñta. Bulvės puode šuñta. Mėsa šuñta kelinta valanda – tikriausiai jau išvirė. Gaidys šuñta puode. Čia ne kiškis šuñta – bulbos plepa. Pernakt šuñta saldė. Ruginių miltų košę dėt in puodus – pečiun šuñta. Vėdarai šunta. Kas tai tarp rietų šutęs? – Varškė. Iš terpu kojų šùtusio, o iš šikinės smukusio.

2. troškinant, verdant ruošti, gaminti: Ar jumiem šùst grucės ar kopūstų? Vakarienei daugiausiai šùto bulves. Mes tai dažnai žirnių prieg duonai šuñtam. Bulbų šùto pavakarčiamu. Šustos pupos ir šusti žirniai irgi Gavėnios valgymas. Iš tos žuvies šustinius šùsme. Geriausia tinka šustiniam šùst lietuvnykės avižos. Šunta boba šustinėlius gale ežerėlio.
šustinaĩ. Roputes virk šustinaĩ. Aš mislyju, virsu šustinaĩ. A norėsi?

3. šilti, kaisti, prakaituoti: Kaistu nuog karščio, šuntu. Ko jūs čia šuñtate tokioj karštoj troboj ir dar su kailiniais? Vaikai, nešùskit gryčio [je],
eikit an oro palakstyt. Teip šilta, ko šuñtat gryčioj!? Dabar gi prilimpa marškiniai, ir šuntì gi žmogus. Tokia kaitra, o jie šuñta vieno [je] lovo [je]. A negalėtų atskirai gulėt? Pradėjo šùst šonai [šildant],
ir palengvėjo [skausmai]. Batai su skylėms, ta i kojos nešuñta. Vilnona žekė nertinė, i vasarą šuñta kojos. labai ankštai, susispaudus gyventi: Buvo dar blogiau – visi viename kambaryje šutome.

4. šlapiam būti; šlapiam kam esant šilti, kaisti: Žemė šùto. Agurkai liet reikia pačioj šilumoj, kad šustų̃ – anys mėgsta šutimą. In pečiaus tik šuñta, o nedžiūsta. Kap palyja, karštis kad duos, tai bulbos tik šuñta. Drabužiai ant ugnies ankaisti šuñta.

5. nuo šilumos, drėgmės ar prakaito trūkinėti, gesti. Šuñta išlyžiai. Tarpupirščiai šuñta. Katras [vaikas] buinesnis, ir labai šùsdavo [kirkšnys]. Šuñta pirštai, kubizdelį (skusbezdį) žudėk! Priklok pažastėlius ir visas šuñtamas vietas.

6. kaistant irti, pūti; dusti, švinkti, dvisti, dūlėti, trūnyti, trešti; nuo šilumos ir drėgmės gesti, degti: Būtumėt visi šùtę po velėna. Šienas apačioj šuñta. Nuo miesto parko trenkia krūvose šuntančių lapų drėgmė. Baigia šùst [namo] medžiai apatiniai. Šėpa palei sieną [stovi],
tai ir šuñta [siena]. Kai šilta, labai šuñta [tinklai]. Morkai pradėjo šùsti. Šuñta tie obuoliai, o rublio neturì – nėr ko laikyt. Kad tavo taip gyvo mėsos šustų, kaip šunta jo kauleliai. būti nenaudojamam: Kam tiej pinigai šuñta – leisk!

7. minkštėti tirpstant.

8. prarasti spalvą, blukti, plukti: Jų. raudonumas nešuto nei nuo lietaus, nei nuo saulės. Žaliasis audeklas šuñta. Šuñta tie marškiniai. Gera perkelinė buvo skarelė – nešuntama. Svogūnų lukštais dažėm, mat jie nešuñta. Girias mergelė, šilkai nešuntą, – tai kol dabar nušuto?

9. plikti.

10. gerti svaigiuosius gėrimus: Gal tu jau šùtęs ben kiek? Jis vis šùtęs grįžta iš turgaus. linksmai gyventi.

11. daryti mainus, keisti (ppr. nemačius): Šuñtam kortom, botagais. Gerais daiktais nešuñta, vis kokiais supuvusiais. Šuñtam peiliais! Šuñtam laikrodžiais nematę. Išgėrę sako: – Na, šuñtam! Na, žmogel, šuñtam arkliais, matai gi, koks mano gražus. Girdi, šuskim kepures!

12. gauti, laimėti, pelnyti: Kas veža grūdus rudenį [parduoti] ? Kokį pinigą šusi tokiu metu? Pats tu negausi [algos] ! – surikau įpykęs. – Ketverius metus atbuvai, ar daug šutai?

13. godžiai valgyti: Nuo ryto meto tuoj šutaĩ.

14. streikuoti, nedirbti.
kám šùtęs tinkamas: Kas dar kám šùtęs.
nė̃ kélmui šùtęs. Tinginys žmogus nėr nė̃ kélmuo šùtęs.
niẽkam (nėrà kám, ne kám.
) šùtęs (nešùtęs) . blogas, netikęs: Ar ta Stagarų visa giminė tokia niekam šutusi? Py darbo nė̃kam šùtęs, ale kokią burną tura! Sūnus yra nė̃kam nešùtęs vaikezas. Ir jo akyse visa žmonija jam nėra kam šutusi. Kas Sekminėms dar mergos neturi, tai ir žinok, kad ta vieta ne kam šutusi.
apšùsti, apšuñta (àpšunta), apšùto.

1. kiek apvirti, pavirti, aptrokšti: Bulvės apšùto. Apšùst apšùto, ale da nesušuto. Jug čia nesvarbu: kiek ta meisa apšùto, tiek. Kurie moksle yra apšutusiais tiktai, ale neišvirusiais, kurie truputį lyžterėję mandrumo, ale neprivalgę, tie pusakliai visu bjauriausi yra.

2. kiek pavirinti, patroškinti: Yr kaji kame plaučių apšustų̃. Bulbų apšuntì su burokeliais. Legėsių patrupinu, àpšuntu ir padarau kaladnyko. Boba miesčionka i batvinelių nemoka apsišùst. pastatyti į karštą krosnį, kad šiltų, virtų; įkaisti, įšusti: Reikėj [o] iž vakaro [mėsa] apšùst.

3. verdančiu vandeniu nuplikyti, nutvilkyti: Reikia apšùstie avižų, išdžiovint ir sumalt. Apšùsk avižų katilą. Avižas apšuñta: raudoną akmenį leidžia in vandenį.

4. kuo karštu apsiplikyti, nudegti: Aje, vaikelia, neapšùsk. Kas apšus nuo pieno, tas ir vandenį pučia. Pienu apšùtęs ir [v] andenį puta.

5. pasidaryti nešvariam, suprakaituoti: Riebi, tai dažnai apšuntù, smirdu – reikia dažnai praustis.

6. kaistant kiek apgesti, sudegti, įplėkti, apipūti: Veža avižas apšùtusias, t. y. neišdžiūvusias ant lauko. Apšùtęs šienas. Bulvės kapčy šiemet apšùtę. Apšùs [taukai],
kam taip storai užrišai? Jei žiemą rožių ūgliai smarkiai apšąla ar apšunta, jie genimi iki sveikų pumpurų. Beržinės malkos, jos apšùto i ne tokios geros. Jau apšùtęs [medis],
kirmėlių tik knibžda. Pavasarį sniege radom vilką jau apšùtusį.

7. šiek tiek netekti spalvos, apiblukti: Neleidžia jos eit, sako, sukenka apšùtus. Buvo dar naujas švarkas, teisybė, jau kiek apšùtęs. Mėlynas popieris pastovėjęs saulėj apšùto.

8. kiek išgerti svaigiųjų gėrimų, apkaušti: Nedaug esu gėręs, bet jau apšùtęs.

9. kiek apkvaisti, apduiti: Jis nuo mažų dienų toks apšùtęs buvo.

10. apsukti, apgauti: Nesusdėk tu su juo: anas greit gali taũ apšùst. Tu jo nepristok: apšùs tave i nueis. Jį in mainų apšùto, – sakiau, kad nemainyk!. Apsišutaũ tavęs klausydamas. Aš delto šiemet arkliais mainykaudamas apsišutaũ.
atšùsti.

1. užvirti: Kažin, mama, ar tas pienas atšùto?

2. šlampant, mirkstant suminkštėti, atsileisti, atmirkti: Norėjau šito mozolio [pirty] atmirkyt, diečkoj neatšuñta. Nuplaudžia, kad atšustų̃ šiaurė (nešvarumai) . Atšùto puodo priesvilos. Tie smulkesni (linų plongaliai) ilgiau neatšuñta [linmarkoje]. Atšuñta tas mūras nu mėšlų. | Galvą pakabinęs an garo, tada jam atšuñta [gerklė].

3. nuo šilumos ar drėgmės atstoti, atkerti, atšokti: Antras liepavimo laikas yra pavasarį, kada liepos esti atšutę. Pavasarį, priš lapams išsiskleidant, švilpius geriausiai dirbti: žievė tumet gerai atšuñta. Da neatšùto žilvičio žievė, o tu jau mėgini sukt dūdelę. Kada pluoštas atšuñta nuo medžio, tada mina linus. Kaune jau buvo palaidinė. Nemuno krantai jau atšutę. Da ledas kelias, da neatšùtę kraštai. Ėjau namon, ledas atšùtęs nuo krašto, ir pačiuožiau. Ežerai atšùs, tai ing ežerus pulsis žmones [žuvaut]. Plėšk karną, pakol atšutus.
dašùsti. ne-. protiškai atsilikti: Jų visa giminė tokia nedašùtus.
įšùsti.

1. įdėti, įtaisyti virti, šusti į prikūrentą krosnį, įkaisti: Pietam inšutaũ brazdinės košės. Kap košę inšuntì su pienu, tai būna gardesnė. Insišutaũ mėsos naktin.

2. išsitroškinti: Kap cimusas (troškinamos bulvės) anšùs, valgysim.

3. įšilti, įkaisti: Gerai senis mėgia įšùsti pirtyje. Kreivėnas susipurto. Gal vakaro vėsa suėmė, o dar po pirties, įšutęs buvo. Pirty gerai inšuñtam. Insvanojam [v] antom, inšuñtam [pirty],
einam raudonos. Ut, ateina [mergaitės]. Raudonos visos, įšùtę. | Inšùtę kojos guminiuose.

4. įsigerti svaigiųjų gėrimų: Vestuvininkai jau gerokai įšutę ir todėl nelabai susigaudo, kas atsitiko. Alus geras, tuoj visi įšùto. Įšùtęs buvo, įgėręs. Nei anas girdėjo girtas inšùtęs. Nuvažiav [o] į Vilkaviškį ir įsišùto.

5. įpykti: Įšùtome ant anų, t. y. įpykome. Jis labai inšuto ant manęs.

6. patekti į nemalonią padėtį, apsigauti: Tai inšùto Olius su mišku (prasiskolino) . Insišutaũ su tuoj medžiaga, – traukias labai, galas dav [ė] man ją pirkt! Šitą arklį bepirkdamas tik insišutaũ. Ka nežinai, tai insišùst gali.

7. prarasti: Visus pinigus inšùto.
iššùsti, iššuñta (ìššunta), iššùto.

1. išsitroškinti, išvirti: Pusę dvylektos užkaisu šutynės, iššùs. Kad gerai iššùtęs [kiaušinis],
tai gardu, o kad skystas – ne. Dar vidury bulba neiššùtus, o jau pasleidus. Kol gaidys iššùs, bus ir kviečiai nupjauti.

2. troškinant, verdant paruošti: Iššuñta avižas ir išdžiovina. Kiškis ìššustas.

3. karštai pabūti, išprakaituoti: Kai iššuntì dažniau, tai ir nesergi. Išprakaituot reikia, iššùst.

4. išsitvilkyti: Drobužius šutindavom po pečiaus, par naktį gerai iššuñta. Apkloja gerai, iššuñta, nešam [drobes] in ežerą ir velėjam. Kai audimai pečiuj iššùsdavo, nešdavom į Nemuną. Įpylus į puodynę verdančio vandens, duoti gerai iššusti.

5. nuo karščio ir drėgmės suminkštėti, atsileisti: Tokį karklą turėjau išsipjovęs, po mėšlu pakiši, jis iššuñta, pasidaro kaip bizūnas. Uosis iššuñta: minkštas, minkštas, tada linksta. Iššùtusi liepa pasiutusius vaikus veda.

6. kaistant sugesti, išpūti, sutrešti: Nepašalusi apsninga, iššuñta rugiai. Pasvadinau krizantemas, par daug apkasiau žemėms, ir iššùto visos. Jei tep palaikis, tai kviečiai iššùs. Būdavo, iššùtus ir iššùtus kertė.

7. nuo šilumos, drėgmės ar prakaito sutrūkinėti, išgesti. Iššùto rietai kūdikio. Iššùto kojos, neturiu kur dėtis. Kirkšniai iššùto. Vaiko abidvės kirkšnės iššùto. Tarppirščiai iššùto, labai niežti. Buvo lietinga vasara, piemuo iššùto pirštus.

8. raustant pabrinkti, karščiuoti: Iššùtę akes kap mekšro. Tu iššutaki, tavo akys kai vėžio, iššùtę. Išsišùsti (akis).

9. apiblukti, išbalti: Spalvos apiblunka, iššunta nuo saulės spindulių. Iššùto linai nuo saulės.

10. mainus padaryti, iškeisti. . Šust tai šust, ale nežinai kitąkart, ką gali išsišùst.
dantìs iššùsti. daug bloga patirti: Jau aš iššutaũ dantìs su juoj būdamas.
kaĩp akìs iššùtęs. Nespėji žmogus kojos per slenkstį perdėt, ir vėl kàp akìs iššùtęs darban.
nušùsti, nušuñta (nùšunta), nušùto.

1. šuntant, verdant nuslūgti, nugaruoti: Košė jau per daug nušùto, net puodas pradėjo svilti. Nušùto puodas, nebedaug ir viralo liko.

2. kuo karštu nudegti, nusiplikyti: Užkliudė verdantį puodą ir nušùto kojas ir ranką. Svočiutė ruišė nušùtusi kulšę. Užurbtas i toks kaip nušùtęs. Kad tu nušùstum kur, kodėl tu man anksčiau nepasakei! Nušusi kai (kaip) į kubilą įšokęs. Tikt kartą nušusi. Karštu nušùtęs ir šaltą pučia.

3. nutvilkti: Kaip antri katilai nušùs, ir aš ateisu skalbties.

4. mirkant suminkštėti, atmirkti: Pavelėsiu karštam [v] andeny, rankos išsivelės, nušùs.

5. sukaisti, suprakaituoti: A nušùsi, ka vieną dieną panešiosi šiltesnes [kelnes] ? Ko teip šiltai apsirėdei, jug nušùsi.

6. nuo karščio, drėgmės ar šalčio sutrūkinėti, išgesti, nupūslėti. Ko nenušuto ir kojos žmonims bebraidant po purvynus. Nukirmijo kojos, nušùto, nebegalėjau paeit. Nušùtę [buvo nuo šalčio] kojos vienom pūslėm. Tavo ir kojos nušùs amžinai po gurbą braidant. Kelnios šlapios par dienas, tai net blauzdos nušùsdavo. Jos tą putrą su pirštinėm kasa; mat nušùst [ų] rankos. Pareina kaip vargšas antai nosę nušalęs, nagus nušùtęs.

7. nuo drėgmės, karščio ar šalčio žūti, sunykti, nugesti, nupūti: Jeigu nedėlią kokią lytų, [bulvių] šaknys nušustų̃. Agurkai nušùtę nuo šaknų. Šiemet avižos beveik visos nušùto, kas nespėjo prieš lietus parvežt. Iš po nakties nušùto visos gėlės (šalna pakando) . Ale mano burokam lapai baigia nušùst.

8. nueiti, išblankti spalvai, nudegti, nublukti: Siūlai taip nudažyti, kad tas raudonumas niekad nenušunta, nenublunka. Matai, bryliukas atplyšo, ir valinys visai nušuto nuo lietaus. Nemokėjo plaust, tai ir nušùto [užuolaidos]. Šilkas nùšunta greitai. Nušùto ma [no] skarelė. Spalvotų skalbinių nekabyk saulėje, nušùs. Tik ką nudažiau suknelę, jau ir nušùto. Pirma gražiau buvo, daba tai nušùtę viskas. Daug metų kaip austa, tai nušùtę. Divoniukų būdavo, tik nunešiojom, nušùto, nusimėtė kažkur, dabar nieko nebeliko. Jų aprėdas nušutęs, bet šiaip jie meilaus būdo ir išveizdėjimo. Ant kaselės kasnykai nušuto. Kitądien, kap valioną nusima, nuotekuolės nušunta, pasdaro negražios.

9. nuplikti; nusišerti: Plikas, nušutęs. Pliku tampu, plinku, nušuntu. Plaukai nuo galvos nušùto. O vilnoti tiej kailiniai kap luobas. Nei jiej plinka, nei nieko! Paskui nueis, nušus! Kožną metą ans yr kerpamas, ka ne, ans nušùstų. Gyvuliai, nuo mėšlų nušùtusiais šonais. Lietuvos voverytė, lapė ir vilkas net žiemos metu turi kuo puikiausį kailį, vasarą gi nušunta amžinai.

10. pamainyti į kitą: Jau savo bėrį nušutaũ.

11. apsigauti: Tai tau ir mainas – nušutaĩ viškui. Jis nenušùto ant pačios.

12. nuskursti, suvargti, nusigyventi: Nenorėjau nušùsti, dėl to ir dirbau sunkiai. Mainikavo mainikavo arkliais ir nušùto.

13. išpuikti: Tavo sūnus labai nušùtęs.
nušùtusi úošvė.
dár úošvė nenušùtus. Kada tik ateik, tai jie vis valgo. – Dá úošvė nenušùtus. Nu gerai, dá úošvė nenušùtus.
pašùsti, pašuñta (pàšunta), pašùto.

1. kiek pasitroškinti: [V] andeniu apipilia avižas, pečiun karštan pastumia, pašutina pusę dienos karštai, tada ištraukia, net garuoja: anys. drūtai pašuñta. Tepašuñt' da bulbos. Ir pečiun kap pašuñta [bandos],
tai vaje kokios gardžios! Pašuñta kotliečiukai: įdedu taukų, neleidu sudegti.

2. padėti šusti, užkaisti: Pašùsk kiaulėm avižų.

3. šlapiai pakaisti: Tad Onai įsakė pataisyti karštą ir sūrią tynę, ketino gerai išmirkti, pašusti. Tegul rūbai da pašuñta – bus baltesniai. Pašùto dvi tris naktis [šlapias papečy] – tai ir po maiši! Jei pašutusių medžių žievė atstoja – pavasario pradžios ženklas. Trauk vinkšnas iš pečiaus, gal jau pašùto bent kiek. pakaitinti: Kaip kada pašutaĩ [kojas] – tai lengviau.

4. nuo prakaito, purvo, drėgmės kiek iššusti, pašašti, sutrūkinėti. Rietai jam buvo pašùtę. Mano kojų pašunta pirštai. Kas po balą braidžioj [o],
pàšunta šparos (tarpupirščiai) . Terpupirščiai pašuñta, tai eina pas gydytoją. Itai da nosis pašùtus. Panosė vis drėgna nuo tabokos, vis pašutusi.

5. kiek pagesti, padvisti, pašvinkti. Mėsa pašùtus.

6. nuo šilumos ir drėgmės papūti, paplėkti: Morkos rūsyje pašùto. Šįmet kviečiai, kur po sniegu, pašùtę. Pašùto miežiai, i pelėsiai paėmė. Kertu, kur pašùtus gūžė, kur paraugus. Pastovėjo nupjauta. ir pašùto.

7. apiblukti: Pašùto užuolaidos: apačion raudonos, viršun pašùtę.

8. išgerti svaigiųjų gėrimų: Kad pašùtom, kad pašùtom, tai kaip tik parvažiavom!

9. pamainyti, pakeisti: Pašuñtam kepurėm, a?

10. pamesti ne vietoje, patrenkti: Pašùto akėčias patvorin.
péršusti

1. per daug sušusti, pervirti: Užmesk akį į virtuvę. Kad ten kas neperšustų. Péršuto bulbės – kam tep ilgai laikėt?

2. per daug sušilti, perkaisti: Kai péršunti ant pečiaus, paskui žemėj labai šalta.

3. įkaušti: Iš pakermošio peršutęs grįžta.

4. permainyti, iškeisti: Aš kumelę peršutau kermošiuj.
prašùsti

1. kurį laiką šusti, virti.

2. sušusti, išvirti: A kiek prašùto meisikė? Nežinau, a ta mėsa prašùto.

3. iššutus pratrūkti.

4. kurį laiką būti drėgmėje ir karštyje.

5. drėgmėje prapūti: Pasieniais grindys prašùto.

6. mainant prakišti, apsigauti: Dėdė šuto arkliais ir prašùto.

7. pamesti, prarasti: Kiek jau tu prašutaĩ visokių daiktų.

8. prasigyventi, pralobti: O Bakanas ka prašuto! Tuojau sūnų pradėjo leisti į kunigus, dukterį į kriaučkas.
prišùsti, prišuñta (prìšunta), prišùto

1. daug ko prikaisti, prišutinti: Puodą kiaušinių prišutaĩ, tai ar tau negerai?!. Kūčion košės prisišuñtam, grucės.

2. šutinamam gerai suvirti, išsitroškinti: Pietum i kumpis prišùs. Užbaldyk kleckus ir pakišk po pečiu, ka prišùst [ų]. Neprišùtę kruopos vėju dvokia. Tegul da paverda, geriau kopūstai prišùs. Išvirtą kruopų košę įstatyti į orkaitę 30 minučių, kad prišustų.

3. pritraukti. Prišùto arbota, gali gert. Šaknelę indėsi in puoduką, ir prišuñta, an ugnies nereik virt. Neprišùtę pupalaiškiai.

4. šuntant prisvilti: Maišai dažnai, kad neprišùst. prigusti, prikibti, prijunkti, priskresti: Nesikišu, tik taip galvoju, kad Jurgis prie jos prišuto.

5. prikepti, sukietėti, prikusti: Žievė medžio prišùto, nebgal pabrazduoti. Guobos žievė va jau dabar. pradeda prišùst. | Galstotas prišùto, t. y. pritvilko, pripliko. Plėšk, kol plyšta, kai prišùs – nebebus.

6. šiltai, karštyje prisibūti: Prišùtom par dieną an saulės – devyni prakaitai išpylė. Kad prišùtom pirty, net žandai skyla.

7. sugesti, pridvokti, susmirsti: Stovėdamas vanduo prišuñta. Žuvų prišùtusių davė, tai kas tik valgė, tas susirgo. priprakaituoti: Kojos prišuñta nuog guminių batų.

8. sukaisti, suplėkti. Dar̃ ir pripūva, ir prìšunta tas šienas.

9. drėgmės prisitraukti, sušlapti: Prišùst samanos, būt grybų.

10. prisigerti: Ale kad prišùtęs ir tas kalvis šiandiej.

11. daug privalgyti: Grybų tesu valgiusi, o esu kaip meisos prišùtusi.
razšùsti. iškaisti, įšilti: Visas diedas razšùto tik išgėręs – raudonas.
sušùsti, sušuñta (sùšunta), sušùto.

1. suvirti, išsitroškinti, šuntant sukristi, subrinkti: Šuto šuto, kol sušùto kieta mėsa ant ugnies. Bulvės da ne visai išvirę, ale karštai pabus i sušùs. Nesušùto – i kruopos, i pupelės kietos kietai. Kopūstai kai žagarai jos, gardžiau, kai sušùtę. Bulbos sušùto košėn. Vėžiai sušùto (per minkšti) . Man sušùtus mėsa neskani – [reikia] ka nebūt žalia, ale kad būt su sultimi. Gali išrūkyt ir per porą valandų, tada jos. sušuñta. Sùšunta tiej miltai pečiun. Ka geriau sušuñta [sėmenys],
daugiau aliejaus bėga. Kai bulbienė sukrito sušùto, i nebė [gyvenimo].

2. išvirti, šutinant pagaminti. .

3. padėti kur šlapiai kaisti, šusti: Reikė tau, dieverėl, ne dieverys eiti: pirtelė pakurti, anitelė sušusti. Suvynioja, suvynioja [audeklus],
pelenais subarsto i sušuñta po pečiu.

4. labai sukaisti, nuprakaituoti, sušlapti: Parėjo iš lauko visas sušùtęs, suprakaitavęs. Anas sušùtęs nuo prakaito, baisu ir prisiglaust. Sušusì tokioj šilmoj su kalniais. Šiandiej geriau dirbt, vakar būčia sušùtus. Vasarą stori žmonys visumet sušùtę valkiojas. Vaikas tas sušùtęs visas. Oi tu, vaikeli, sušutaĩ kap bulba supuvus. prisigerti šuto: Smirda autskariai čebatuos sušùtę.

5. būti negyvai užplikytam: Tada mergina, gerai prisižiūrėjus, pažino tą vagį žmogžudį, kuris pirm keliolikos metų išbėgo, palikęs vežimus, arklius ir sušutusius draugus.

6. nuo prakaito išgesti. Kojos šlapios, sušùtę. Teip man sušùto kojos.

7. pūvant sunykti, sutrūnyti, sudūlėti, sugesti: Jau jų tėvas gal jau i po žemėm sušùto. Jei būtau nejus in operacijos, būtau seniai po žeme buvus. Oi, jau ir kaulai būtų sušùtę! Tenai. nebeišgersi – kaulai sušùs, ir baigta. Sienojai seni, gal trys dešimtys metų, labai sušùtę. Sušùtęs pagalys buvo, lipiau – ir dėjaus žemėn. Grindys gerojo [je] trobo [je] čystai sušùto. Lubose lentos sušùtę baisiausia, jos kad lėks kada žemėn. Sienos jau sušùtę. Velėna supūsta, sušuñta jinai šilumoj. Kaip žemė suarta biskį pradžius, suakėkite ją prigulinčiai ir paskui nejudinkite jos, kolei mėšlas gerai nesušus. Šienas, javai sušùto. Sukratyk šieną į kupstelius, nedėk kirtimais, kad nesušùstų. Nesuvežė, tai dabar sušùto tie dobilai, supelėjo. Suriši pėdan šlapias avižas ar grikius, tai pėde ir sušus, nieku nueis. Gali ir sušùst rugiai aruode – drėgni buvo. Kai po sniegu i šlapiai [žiemkenčiai],
tai sušuñta. Jei nešukuosi, anie. tokie y [ra],
tujau sušuñta. Žiemą sušuñta, nė vieno morko nereik laikyti. Kur slėnesnė vieta, nabagės [bulvės] teip sušùto, kad nebus nė ko kast.

8. nuo šilumos žūti, užtrokšti: Šį metą anoms. magazinai buvo geri, ka tik nesušùstų. Ar anos. apsinuodino, ar sušùto?

9. tirpstant suminkštėti: Dar ledas nesušùtęs, ungurius pradeda žuvaut. | Prisprausia, kai užpilia garo, tai skūra te sušùs.

10. suvargti, menkam būti: Sušùtęs vaikas gimė i negyveno. | Sušùtę, suplukę – tikri nevėkšlos.

11. susimainyti, susikeisti: Liuikom sušùtom. Petras su Jonu sušùto arkliais. Merga ne tabokinė – nesušusì.
dár úošvė nesušùtus. A, dá mano úošvė nesušùtus.
užšùsti.

1. šutinamam suminkštėti, apšusti: Pečiun su niekočia instumia, kad užšustų̃ tie lambai.

2. užvirti: Bulbos užšùto.

3. supulti, suzmekti. O juoda, o sunki, o užšùtus [duona].

4. užšutinti, užkaitinti. Ot saulė užšùto, nor į vandenį lįsk.

5. supūti, sudūlėti, sutrūnyti: Moma seniai mirė, jau ir kaulai gal užšùtę.

Žargonai: dašusti

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dasusti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šùsti, </b>šuñta, šùto. <br/>1. <span class="explanation">ant lėtos ugnies arba esant nedaug skysčio (ppr. sandariame inde) troškintis, virti: </span> Šùto, šùto, kol sušuto kieta mėsa inde ant ugnies. Kopūstai šuñta. Bulvės puode šuñta. Mėsa šuñta kelinta valanda – tikriausiai jau išvirė. Gaidys šuñta puode. Čia ne kiškis šuñta – bulbos plepa. Pernakt šuñta saldė. Ruginių miltų košę dėt in puodus – pečiun šuñta. Vėdarai šunta. Kas tai tarp rietų šutęs? – Varškė. Iš terpu kojų šùtusio, o iš šikinės smukusio. <br/>2. <span class="explanation">troškinant, verdant ruošti, gaminti: </span> Ar jumiem šùst grucės ar kopūstų? Vakarienei daugiausiai šùto bulves. Mes tai dažnai žirnių prieg duonai šuñtam. Bulbų šùto pavakarčiamu. Šustos pupos ir šusti žirniai irgi Gavėnios valgymas. Iš tos žuvies šustinius šùsme. Geriausia tinka šustiniam šùst lietuvnykės avižos. Šunta boba šustinėlius gale ežerėlio. <br/><b>šustinaĩ</b>. Roputes virk šustinaĩ. Aš mislyju, virsu šustinaĩ. A norėsi? <br/>3. <span class="explanation">šilti, kaisti, prakaituoti: </span> Kaistu nuog karščio, šuntu. Ko jūs čia šuñtate tokioj karštoj troboj ir dar su kailiniais? Vaikai, nešùskit gryčio [je], eikit an oro palakstyt. Teip šilta, ko šuñtat gryčioj!? Dabar gi prilimpa marškiniai, ir šuntì gi žmogus. Tokia kaitra, o jie šuñta vieno [je] lovo [je]. A negalėtų atskirai gulėt? Pradėjo šùst šonai [šildant], ir palengvėjo [skausmai]. Batai su skylėms, ta i kojos nešuñta. Vilnona žekė nertinė, i vasarą šuñta kojos. <span class="explanation">labai ankštai, susispaudus gyventi: </span> Buvo dar blogiau – visi viename kambaryje šutome. <br/>4. <span class="explanation">šlapiam būti; šlapiam kam esant šilti, kaisti: </span> Žemė šùto. Agurkai liet reikia pačioj šilumoj, kad šustų̃ – anys mėgsta šutimą. In pečiaus tik šuñta, o nedžiūsta. Kap palyja, karštis kad duos, tai bulbos tik šuñta. Drabužiai ant ugnies ankaisti šuñta. <br/>5. <span class="explanation">nuo šilumos, drėgmės ar prakaito trūkinėti, gesti</span>. Šuñta išlyžiai. Tarpupirščiai šuñta. Katras [vaikas] buinesnis, ir labai šùsdavo [kirkšnys]. Šuñta pirštai, kubizdelį <span class="explanation"> (skusbezdį) </span> žudėk! Priklok pažastėlius ir visas šuñtamas vietas. <br/>6. <span class="explanation">kaistant irti, pūti; dusti, švinkti, dvisti, dūlėti, trūnyti, trešti; nuo šilumos ir drėgmės gesti, degti: </span> Būtumėt visi šùtę po velėna. Šienas apačioj šuñta. Nuo miesto parko trenkia krūvose šuntančių lapų drėgmė. Baigia šùst [namo] medžiai apatiniai. Šėpa palei sieną [stovi], tai ir šuñta [siena]. Kai šilta, labai šuñta [tinklai]. Morkai pradėjo šùsti. Šuñta tie obuoliai, o rublio neturì – nėr ko laikyt. Kad tavo taip gyvo mėsos šustų, kaip šunta jo kauleliai. <span class="explanation">būti nenaudojamam: </span> Kam tiej pinigai šuñta – leisk! <br/>7. <span class="explanation">minkštėti tirpstant</span>. <br/>8. <span class="explanation">prarasti spalvą, blukti, plukti: </span> Jų. raudonumas nešuto nei nuo lietaus, nei nuo saulės. Žaliasis audeklas šuñta. Šuñta tie marškiniai. Gera perkelinė buvo skarelė – nešuntama. Svogūnų lukštais dažėm, mat jie nešuñta. Girias mergelė, šilkai nešuntą, – tai kol dabar nušuto? <br/>9. <span class="explanation">plikti</span>. <br/>10. <span class="explanation">gerti svaigiuosius gėrimus: </span> Gal tu jau šùtęs ben kiek? Jis vis šùtęs grįžta iš turgaus. <span class="explanation">linksmai gyventi. </span> <br/>11. <span class="explanation">daryti mainus, keisti (ppr. nemačius): </span> Šuñtam kortom, botagais. Gerais daiktais nešuñta, vis kokiais supuvusiais. Šuñtam peiliais! Šuñtam laikrodžiais nematę. Išgėrę sako: – Na, šuñtam! Na, žmogel, šuñtam arkliais, matai gi, koks mano gražus. Girdi, šuskim kepures! <br/>12. <span class="explanation">gauti, laimėti, pelnyti: </span> Kas veža grūdus rudenį [parduoti] ? Kokį pinigą šusi tokiu metu? Pats tu negausi [algos] ! – surikau įpykęs. – Ketverius metus atbuvai, ar daug šutai? <br/>13. <span class="explanation">godžiai valgyti: </span> Nuo ryto meto tuoj šutaĩ. <br/>14. <span class="explanation">streikuoti, nedirbti. </span> <br/><b> kám šùtęs</b> <span class="explanation">tinkamas: </span> Kas dar kám šùtęs. <br/><b>nė̃ kélmui šùtęs</b>. Tinginys žmogus nėr nė̃ kélmuo šùtęs. <br/><b>niẽkam (nėrà kám, ne kám</b>. <br/><b>) šùtęs (nešùtęs) </b>. <span class="explanation">blogas, netikęs: </span> Ar ta Stagarų visa giminė tokia niekam šutusi? Py darbo nė̃kam šùtęs, ale kokią burną tura! Sūnus yra nė̃kam nešùtęs vaikezas. Ir jo akyse visa žmonija jam nėra kam šutusi. Kas Sekminėms dar mergos neturi, tai ir žinok, kad ta vieta ne kam šutusi. <br/><b>apšùsti, </b>apšuñta (àpšunta), apšùto. <br/>1. <span class="explanation">kiek apvirti, pavirti, aptrokšti: </span> Bulvės apšùto. Apšùst apšùto, ale da nesušuto. Jug čia nesvarbu: kiek ta meisa apšùto, tiek. Kurie moksle yra apšutusiais tiktai, ale neišvirusiais, kurie truputį lyžterėję mandrumo, ale neprivalgę, tie pusakliai visu bjauriausi yra. <br/>2. <span class="explanation">kiek pavirinti, patroškinti: </span> Yr kaji kame plaučių apšustų̃. Bulbų apšuntì su burokeliais. Legėsių patrupinu, àpšuntu ir padarau kaladnyko. Boba miesčionka i batvinelių nemoka apsišùst. <span class="explanation">pastatyti į karštą krosnį, kad šiltų, virtų; įkaisti, įšusti: </span> Reikėj [o] iž vakaro [mėsa] apšùst. <br/>3. <span class="explanation">verdančiu vandeniu nuplikyti, nutvilkyti: </span> Reikia apšùstie avižų, išdžiovint ir sumalt. Apšùsk avižų katilą. Avižas apšuñta: raudoną akmenį leidžia in vandenį. <br/>4. <span class="explanation">kuo karštu apsiplikyti, nudegti: </span> Aje, vaikelia, neapšùsk. Kas apšus nuo pieno, tas ir vandenį pučia. Pienu apšùtęs ir [v] andenį puta. <br/>5. <span class="explanation">pasidaryti nešvariam, suprakaituoti: </span> Riebi, tai dažnai apšuntù, smirdu – reikia dažnai praustis. <br/>6. <span class="explanation">kaistant kiek apgesti, sudegti, įplėkti, apipūti: </span> Veža avižas apšùtusias, t. y. neišdžiūvusias ant lauko. Apšùtęs šienas. Bulvės kapčy šiemet apšùtę. Apšùs [taukai], kam taip storai užrišai? Jei žiemą rožių ūgliai smarkiai apšąla ar apšunta, jie genimi iki sveikų pumpurų. Beržinės malkos, jos apšùto i ne tokios geros. Jau apšùtęs [medis], kirmėlių tik knibžda. Pavasarį sniege radom vilką jau apšùtusį. <br/>7. <span class="explanation">šiek tiek netekti spalvos, apiblukti: </span> Neleidžia jos eit, sako, sukenka apšùtus. Buvo dar naujas švarkas, teisybė, jau kiek apšùtęs. Mėlynas popieris pastovėjęs saulėj apšùto. <br/>8. <span class="explanation">kiek išgerti svaigiųjų gėrimų, apkaušti: </span> Nedaug esu gėręs, bet jau apšùtęs. <br/>9. <span class="explanation">kiek apkvaisti, apduiti: </span> Jis nuo mažų dienų toks apšùtęs buvo. <br/>10. <span class="explanation">apsukti, apgauti: </span> Nesusdėk tu su juo: anas greit gali taũ apšùst. Tu jo nepristok: apšùs tave i nueis. Jį in mainų apšùto, – sakiau, kad nemainyk!. Apsišutaũ tavęs klausydamas. Aš delto šiemet arkliais mainykaudamas apsišutaũ. <br/><b>atšùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užvirti: </span> </span> Kažin, mama, ar tas pienas atšùto? <br/>2. <span class="explanation">šlampant, mirkstant suminkštėti, atsileisti, atmirkti: </span> Norėjau šito mozolio [pirty] atmirkyt, diečkoj neatšuñta. Nuplaudžia, kad atšustų̃ šiaurė <span class="explanation"> (nešvarumai) </span>. Atšùto puodo priesvilos. Tie smulkesni <span class="explanation"> (linų plongaliai) </span> ilgiau neatšuñta [linmarkoje]. Atšuñta tas mūras nu mėšlų. \| Galvą pakabinęs an garo, tada jam atšuñta [gerklė]. <br/>3. <span class="explanation">nuo šilumos ar drėgmės atstoti, atkerti, atšokti: </span> Antras liepavimo laikas yra pavasarį, kada liepos esti atšutę. Pavasarį, priš lapams išsiskleidant, švilpius geriausiai dirbti: žievė tumet gerai atšuñta. Da neatšùto žilvičio žievė, o tu jau mėgini sukt dūdelę. Kada pluoštas atšuñta nuo medžio, tada mina linus. Kaune jau buvo palaidinė. Nemuno krantai jau atšutę. Da ledas kelias, da neatšùtę kraštai. Ėjau namon, ledas atšùtęs nuo krašto, ir pačiuožiau. Ežerai atšùs, tai ing ežerus pulsis žmones [žuvaut]. Plėšk karną, pakol atšutus. <br/><b>dašùsti</b>. ne-. <span class="explanation">protiškai atsilikti: </span> Jų visa giminė tokia nedašùtus. <br/><b>įšùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įdėti, įtaisyti virti, šusti į prikūrentą krosnį, įkaisti: </span> Pietam inšutaũ brazdinės košės. Kap košę inšuntì su pienu, tai būna gardesnė. Insišutaũ mėsos naktin. <br/>2. <span class="explanation">išsitroškinti: </span> Kap cimusas <span class="explanation"> (troškinamos bulvės) </span> anšùs, valgysim. <br/>3. <span class="explanation">įšilti, įkaisti: </span> Gerai senis mėgia įšùsti pirtyje. Kreivėnas susipurto. Gal vakaro vėsa suėmė, o dar po pirties, įšutęs buvo. Pirty gerai inšuñtam. Insvanojam [v] antom, inšuñtam [pirty], einam raudonos. Ut, ateina [mergaitės]. Raudonos visos, įšùtę. \| Inšùtę kojos guminiuose. <br/>4. <span class="explanation">įsigerti svaigiųjų gėrimų: </span> Vestuvininkai jau gerokai įšutę ir todėl nelabai susigaudo, kas atsitiko. Alus geras, tuoj visi įšùto. Įšùtęs buvo, įgėręs. Nei anas girdėjo girtas inšùtęs. Nuvažiav [o] į Vilkaviškį ir įsišùto. <br/>5. <span class="explanation">įpykti: </span> Įšùtome ant anų, t. y. įpykome. Jis labai inšuto ant manęs. <br/>6. <span class="explanation">patekti į nemalonią padėtį, apsigauti: </span> Tai inšùto Olius su mišku <span class="explanation"> (prasiskolino) </span>. Insišutaũ su tuoj medžiaga, – traukias labai, galas dav [ė] man ją pirkt! Šitą arklį bepirkdamas tik insišutaũ. Ka nežinai, tai insišùst gali. <br/>7. <span class="explanation">prarasti: </span> Visus pinigus inšùto. <br/><b>iššùsti, </b>iššuñta (ìššunta), iššùto. <br/>1. <span class="explanation">išsitroškinti, išvirti: </span> Pusę dvylektos užkaisu šutynės, iššùs. Kad gerai iššùtęs [kiaušinis], tai gardu, o kad skystas – ne. Dar vidury bulba neiššùtus, o jau pasleidus. Kol gaidys iššùs, bus ir kviečiai nupjauti. <br/>2. <span class="explanation">troškinant, verdant paruošti: </span> Iššuñta avižas ir išdžiovina. Kiškis ìššustas. <br/>3. <span class="explanation">karštai pabūti, išprakaituoti: </span> Kai iššuntì dažniau, tai ir nesergi. Išprakaituot reikia, iššùst. <br/>4. <span class="explanation">išsitvilkyti: </span> Drobužius šutindavom po pečiaus, par naktį gerai iššuñta. Apkloja gerai, iššuñta, nešam [drobes] in ežerą ir velėjam. Kai audimai pečiuj iššùsdavo, nešdavom į Nemuną. Įpylus į puodynę verdančio vandens, duoti gerai iššusti. <br/>5. <span class="explanation">nuo karščio ir drėgmės suminkštėti, atsileisti: </span> Tokį karklą turėjau išsipjovęs, po mėšlu pakiši, jis iššuñta, pasidaro kaip bizūnas. Uosis iššuñta: minkštas, minkštas, tada linksta. Iššùtusi liepa pasiutusius vaikus veda. <br/>6. <span class="explanation">kaistant sugesti, išpūti, sutrešti: </span> Nepašalusi apsninga, iššuñta rugiai. Pasvadinau krizantemas, par daug apkasiau žemėms, ir iššùto visos. Jei tep palaikis, tai kviečiai iššùs. Būdavo, iššùtus ir iššùtus kertė. <br/>7. <span class="explanation">nuo šilumos, drėgmės ar prakaito sutrūkinėti, išgesti</span>. Iššùto rietai kūdikio. Iššùto kojos, neturiu kur dėtis. Kirkšniai iššùto. Vaiko abidvės kirkšnės iššùto. Tarppirščiai iššùto, labai niežti. Buvo lietinga vasara, piemuo iššùto pirštus. <br/>8. <span class="explanation">raustant pabrinkti, karščiuoti: </span> Iššùtę akes kap mekšro. Tu iššutaki, tavo akys kai vėžio, iššùtę. Išsišùsti (akis). <br/>9. <span class="explanation">apiblukti, išbalti: </span> Spalvos apiblunka, iššunta nuo saulės spindulių. Iššùto linai nuo saulės. <br/>10. <span class="explanation">mainus padaryti, iškeisti. </span>. Šust tai šust, ale nežinai kitąkart, ką gali išsišùst. <br/><b> dantìs iššùsti</b>. <span class="explanation">daug bloga patirti: </span> Jau aš iššutaũ dantìs su juoj būdamas. <br/><b>kaĩp akìs iššùtęs</b>. Nespėji žmogus kojos per slenkstį perdėt, ir vėl kàp akìs iššùtęs darban. <br/><b>nušùsti, </b>nušuñta (nùšunta), nušùto. <br/>1. <span class="explanation">šuntant, verdant nuslūgti, nugaruoti: </span> Košė jau per daug nušùto, net puodas pradėjo svilti. Nušùto puodas, nebedaug ir viralo liko. <br/>2. <span class="explanation">kuo karštu nudegti, nusiplikyti: </span> Užkliudė verdantį puodą ir nušùto kojas ir ranką. Svočiutė ruišė nušùtusi kulšę. Užurbtas i toks kaip nušùtęs. Kad tu nušùstum kur, kodėl tu man anksčiau nepasakei! Nušusi kai (kaip) į kubilą įšokęs. Tikt kartą nušusi. Karštu nušùtęs ir šaltą pučia. <br/>3. <span class="explanation">nutvilkti: </span> Kaip antri katilai nušùs, ir aš ateisu skalbties. <br/>4. <span class="explanation">mirkant suminkštėti, atmirkti: </span> Pavelėsiu karštam [v] andeny, rankos išsivelės, nušùs. <br/>5. <span class="explanation">sukaisti, suprakaituoti: </span> A nušùsi, ka vieną dieną panešiosi šiltesnes [kelnes] ? Ko teip šiltai apsirėdei, jug nušùsi. <br/>6. <span class="explanation">nuo karščio, drėgmės ar šalčio sutrūkinėti, išgesti, nupūslėti</span>. Ko nenušuto ir kojos žmonims bebraidant po purvynus. Nukirmijo kojos, nušùto, nebegalėjau paeit. Nušùtę [buvo nuo šalčio] kojos vienom pūslėm. Tavo ir kojos nušùs amžinai po gurbą braidant. Kelnios šlapios par dienas, tai net blauzdos nušùsdavo. Jos tą putrą su pirštinėm kasa; mat nušùst [ų] rankos. Pareina kaip vargšas antai nosę nušalęs, nagus nušùtęs. <br/>7. <span class="explanation">nuo drėgmės, karščio ar šalčio žūti, sunykti, nugesti, nupūti: </span> Jeigu nedėlią kokią lytų, [bulvių] šaknys nušustų̃. Agurkai nušùtę nuo šaknų. Šiemet avižos beveik visos nušùto, kas nespėjo prieš lietus parvežt. Iš po nakties nušùto visos gėlės <span class="explanation"> (šalna pakando) </span>. Ale mano burokam lapai baigia nušùst. <br/>8. <span class="explanation">nueiti, išblankti spalvai, nudegti, nublukti: </span> Siūlai taip nudažyti, kad tas raudonumas niekad nenušunta, nenublunka. Matai, bryliukas atplyšo, ir valinys visai nušuto nuo lietaus. Nemokėjo plaust, tai ir nušùto [užuolaidos]. Šilkas nùšunta greitai. Nušùto ma [no] skarelė. Spalvotų skalbinių nekabyk saulėje, nušùs. Tik ką nudažiau suknelę, jau ir nušùto. Pirma gražiau buvo, daba tai nušùtę viskas. Daug metų kaip austa, tai nušùtę. Divoniukų būdavo, tik nunešiojom, nušùto, nusimėtė kažkur, dabar nieko nebeliko. Jų aprėdas nušutęs, bet šiaip jie meilaus būdo ir išveizdėjimo. Ant kaselės kasnykai nušuto. Kitądien, kap valioną nusima, nuotekuolės nušunta, pasdaro negražios. <br/>9. <span class="explanation">nuplikti; nusišerti: </span> Plikas, nušutęs. Pliku tampu, plinku, nušuntu. Plaukai nuo galvos nušùto. O vilnoti tiej kailiniai kap luobas. Nei jiej plinka, nei nieko! Paskui nueis, nušus! Kožną metą ans yr kerpamas, ka ne, ans nušùstų. Gyvuliai, nuo mėšlų nušùtusiais šonais. Lietuvos voverytė, lapė ir vilkas net žiemos metu turi kuo puikiausį kailį, vasarą gi nušunta amžinai. <br/>10. <span class="explanation">pamainyti į kitą: </span> Jau savo bėrį nušutaũ. <br/>11. <span class="explanation">apsigauti: </span> Tai tau ir mainas – nušutaĩ viškui. Jis nenušùto ant pačios. <br/>12. <span class="explanation">nuskursti, suvargti, nusigyventi: </span> Nenorėjau nušùsti, dėl to ir dirbau sunkiai. Mainikavo mainikavo arkliais ir nušùto. <br/>13. <span class="explanation">išpuikti: </span> Tavo sūnus labai nušùtęs. <br/><b> nušùtusi úošvė</b>. <br/><b>dár úošvė nenušùtus</b>. Kada tik ateik, tai jie vis valgo. – Dá úošvė nenušùtus. Nu gerai, dá úošvė nenušùtus. <br/><b>pašùsti, </b>pašuñta (pàšunta), pašùto. <br/>1. <span class="explanation">kiek pasitroškinti: </span> [V] andeniu apipilia avižas, pečiun karštan pastumia, pašutina pusę dienos karštai, tada ištraukia, net garuoja: anys. drūtai pašuñta. Tepašuñt' da bulbos. Ir pečiun kap pašuñta [bandos], tai vaje kokios gardžios! Pašuñta kotliečiukai: įdedu taukų, neleidu sudegti. <br/>2. <span class="explanation">padėti šusti, užkaisti: </span> Pašùsk kiaulėm avižų. <br/>3. <span class="explanation">šlapiai pakaisti: </span> Tad Onai įsakė pataisyti karštą ir sūrią tynę, ketino gerai išmirkti, pašusti. Tegul rūbai da pašuñta – bus baltesniai. Pašùto dvi tris naktis [šlapias papečy] – tai ir po maiši! Jei pašutusių medžių žievė atstoja – pavasario pradžios ženklas. Trauk vinkšnas iš pečiaus, gal jau pašùto bent kiek. <span class="explanation">pakaitinti: </span> Kaip kada pašutaĩ [kojas] – tai lengviau. <br/>4. <span class="explanation">nuo prakaito, purvo, drėgmės kiek iššusti, pašašti, sutrūkinėti</span>. Rietai jam buvo pašùtę. Mano kojų pašunta pirštai. Kas po balą braidžioj [o], pàšunta šparos <span class="explanation"> (tarpupirščiai) </span>. Terpupirščiai pašuñta, tai eina pas gydytoją. Itai da nosis pašùtus. Panosė vis drėgna nuo tabokos, vis pašutusi. <br/>5. <span class="explanation">kiek pagesti, padvisti, pašvinkti</span>. Mėsa pašùtus. <br/>6. <span class="explanation">nuo šilumos ir drėgmės papūti, paplėkti: </span> Morkos rūsyje pašùto. Šįmet kviečiai, kur po sniegu, pašùtę. Pašùto miežiai, i pelėsiai paėmė. Kertu, kur pašùtus gūžė, kur paraugus. Pastovėjo nupjauta. ir pašùto. <br/>7. <span class="explanation">apiblukti: </span> Pašùto užuolaidos: apačion raudonos, viršun pašùtę. <br/>8. <span class="explanation">išgerti svaigiųjų gėrimų: </span> Kad pašùtom, kad pašùtom, tai kaip tik parvažiavom! <br/>9. <span class="explanation">pamainyti, pakeisti: </span> Pašuñtam kepurėm, a? <br/>10. <span class="explanation">pamesti ne vietoje, patrenkti: </span> Pašùto akėčias patvorin. <br/><b>péršusti</b><br/>1. <span class="explanation">per daug sušusti, pervirti: </span> Užmesk akį į virtuvę. Kad ten kas neperšustų. Péršuto bulbės – kam tep ilgai laikėt? <br/>2. <span class="explanation">per daug sušilti, perkaisti: </span> Kai péršunti ant pečiaus, paskui žemėj labai šalta. <br/>3. <span class="explanation">įkaušti: </span> Iš pakermošio peršutęs grįžta. <br/>4. <span class="explanation">permainyti, iškeisti: </span> Aš kumelę peršutau kermošiuj. <br/><b>prašùsti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką šusti, virti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sušusti, išvirti: </span> A kiek prašùto meisikė? Nežinau, a ta mėsa prašùto. <br/>3. <span class="explanation">iššutus pratrūkti</span>. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką būti drėgmėje ir karštyje. </span> <br/>5. <span class="explanation">drėgmėje prapūti: </span> Pasieniais grindys prašùto. <br/>6. <span class="explanation">mainant prakišti, apsigauti: </span> Dėdė šuto arkliais ir prašùto. <br/>7. <span class="explanation">pamesti, prarasti: </span> Kiek jau tu prašutaĩ visokių daiktų. <br/>8. <span class="explanation">prasigyventi, pralobti: </span> O Bakanas ka prašuto! Tuojau sūnų pradėjo leisti į kunigus, dukterį į kriaučkas. <br/><b>prišùsti, </b>prišuñta (prìšunta), prišùto<br/>1. <span class="explanation">daug ko prikaisti, prišutinti: </span> Puodą kiaušinių prišutaĩ, tai ar tau negerai?!. Kūčion košės prisišuñtam, grucės. <br/>2. <span class="explanation">šutinamam gerai suvirti, išsitroškinti: </span> Pietum i kumpis prišùs. Užbaldyk kleckus ir pakišk po pečiu, ka prišùst [ų]. Neprišùtę kruopos vėju dvokia. Tegul da paverda, geriau kopūstai prišùs. Išvirtą kruopų košę įstatyti į orkaitę 30 minučių, kad prišustų. <br/>3. <span class="explanation">pritraukti</span>. Prišùto arbota, gali gert. Šaknelę indėsi in puoduką, ir prišuñta, an ugnies nereik virt. Neprišùtę pupalaiškiai. <br/>4. <span class="explanation">šuntant prisvilti: </span> Maišai dažnai, kad neprišùst. <span class="explanation">prigusti, prikibti, prijunkti, priskresti: </span> Nesikišu, tik taip galvoju, kad Jurgis prie jos prišuto. <br/>5. <span class="explanation">prikepti, sukietėti, prikusti: </span> Žievė medžio prišùto, nebgal pabrazduoti. Guobos žievė va jau dabar. pradeda prišùst. \| Galstotas prišùto, t. y. pritvilko, pripliko. Plėšk, kol plyšta, kai prišùs – nebebus. <br/>6. <span class="explanation">šiltai, karštyje prisibūti: </span> Prišùtom par dieną an saulės – devyni prakaitai išpylė. Kad prišùtom pirty, net žandai skyla. <br/>7. <span class="explanation">sugesti, pridvokti, susmirsti: </span> Stovėdamas vanduo prišuñta. Žuvų prišùtusių davė, tai kas tik valgė, tas susirgo. <span class="explanation">priprakaituoti: </span> Kojos prišuñta nuog guminių batų. <br/>8. <span class="explanation">sukaisti, suplėkti</span>. Dar̃ ir pripūva, ir prìšunta tas šienas. <br/>9. <span class="explanation">drėgmės prisitraukti, sušlapti: </span> Prišùst samanos, būt grybų. <br/>10. <span class="explanation">prisigerti: </span> Ale kad prišùtęs ir tas kalvis šiandiej. <br/>11. <span class="explanation">daug privalgyti: </span> Grybų tesu valgiusi, o esu kaip meisos prišùtusi. <br/><b>razšùsti</b>. <span class="explanation">iškaisti, įšilti: </span> Visas diedas razšùto tik išgėręs – raudonas. <br/><b>sušùsti, </b>sušuñta (sùšunta), sušùto. <br/>1. <span class="explanation">suvirti, išsitroškinti, šuntant sukristi, subrinkti: </span> Šuto šuto, kol sušùto kieta mėsa ant ugnies. Bulvės da ne visai išvirę, ale karštai pabus i sušùs. Nesušùto – i kruopos, i pupelės kietos kietai. Kopūstai kai žagarai jos, gardžiau, kai sušùtę. Bulbos sušùto košėn. Vėžiai sušùto <span class="explanation"> (per minkšti) </span>. Man sušùtus mėsa neskani – [reikia] ka nebūt žalia, ale kad būt su sultimi. Gali išrūkyt ir per porą valandų, tada jos. sušuñta. Sùšunta tiej miltai pečiun. Ka geriau sušuñta [sėmenys], daugiau aliejaus bėga. Kai bulbienė sukrito sušùto, i nebė [gyvenimo]. <br/>2. <span class="explanation">išvirti, šutinant pagaminti. </span>. <br/>3. <span class="explanation">padėti kur šlapiai kaisti, šusti: </span> Reikė tau, dieverėl, ne dieverys eiti: pirtelė pakurti, anitelė sušusti. Suvynioja, suvynioja [audeklus], pelenais subarsto i sušuñta po pečiu. <br/>4. <span class="explanation">labai sukaisti, nuprakaituoti, sušlapti: </span> Parėjo iš lauko visas sušùtęs, suprakaitavęs. Anas sušùtęs nuo prakaito, baisu ir prisiglaust. Sušusì tokioj šilmoj su kalniais. Šiandiej geriau dirbt, vakar būčia sušùtus. Vasarą stori žmonys visumet sušùtę valkiojas. Vaikas tas sušùtęs visas. Oi tu, vaikeli, sušutaĩ kap bulba supuvus. <span class="explanation">prisigerti šuto: </span> Smirda autskariai čebatuos sušùtę. <br/>5. <span class="explanation">būti negyvai užplikytam: </span> Tada mergina, gerai prisižiūrėjus, pažino tą vagį žmogžudį, kuris pirm keliolikos metų išbėgo, palikęs vežimus, arklius ir sušutusius draugus. <br/>6. <span class="explanation">nuo prakaito išgesti</span>. Kojos šlapios, sušùtę. Teip man sušùto kojos. <br/>7. <span class="explanation">pūvant sunykti, sutrūnyti, sudūlėti, sugesti: </span> Jau jų tėvas gal jau i po žemėm sušùto. Jei būtau nejus in operacijos, būtau seniai po žeme buvus. Oi, jau ir kaulai būtų sušùtę! Tenai. nebeišgersi – kaulai sušùs, ir baigta. Sienojai seni, gal trys dešimtys metų, labai sušùtę. Sušùtęs pagalys buvo, lipiau – ir dėjaus žemėn. Grindys gerojo [je] trobo [je] čystai sušùto. Lubose lentos sušùtę baisiausia, jos kad lėks kada žemėn. Sienos jau sušùtę. Velėna supūsta, sušuñta jinai šilumoj. Kaip žemė suarta biskį pradžius, suakėkite ją prigulinčiai ir paskui nejudinkite jos, kolei mėšlas gerai nesušus. Šienas, javai sušùto. Sukratyk šieną į kupstelius, nedėk kirtimais, kad nesušùstų. Nesuvežė, tai dabar sušùto tie dobilai, supelėjo. Suriši pėdan šlapias avižas ar grikius, tai pėde ir sušus, nieku nueis. Gali ir sušùst rugiai aruode – drėgni buvo. Kai po sniegu i šlapiai [žiemkenčiai], tai sušuñta. Jei nešukuosi, anie. tokie y [ra], tujau sušuñta. Žiemą sušuñta, nė vieno morko nereik laikyti. Kur slėnesnė vieta, nabagės [bulvės] teip sušùto, kad nebus nė ko kast. <br/>8. <span class="explanation">nuo šilumos žūti, užtrokšti: </span> Šį metą anoms. magazinai buvo geri, ka tik nesušùstų. Ar anos. apsinuodino, ar sušùto? <br/>9. <span class="explanation">tirpstant suminkštėti: </span> Dar ledas nesušùtęs, ungurius pradeda žuvaut. \| Prisprausia, kai užpilia garo, tai skūra te sušùs. <br/>10. <span class="explanation">suvargti, menkam būti: </span> Sušùtęs vaikas gimė i negyveno. \| Sušùtę, suplukę – tikri nevėkšlos. <br/>11. <span class="explanation">susimainyti, susikeisti: </span> Liuikom sušùtom. Petras su Jonu sušùto arkliais. Merga ne tabokinė – nesušusì. <br/><b> dár úošvė nesušùtus</b>. A, dá mano úošvė nesušùtus. <br/><b>užšùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šutinamam suminkštėti, apšusti: </span> Pečiun su niekočia instumia, kad užšustų̃ tie lambai. <br/>2. <span class="explanation">užvirti: </span> </span> Bulbos užšùto. <br/>3. <span class="explanation">supulti, suzmekti</span>. O juoda, o sunki, o užšùtus [duona]. <br/>4. <span class="explanation">užšutinti, užkaitinti</span>. Ot saulė užšùto, nor į vandenį lįsk. <br/>5. <span class="explanation">supūti, sudūlėti, sutrūnyti: </span> Moma seniai mirė, jau ir kaulai gal užšùtę.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

dašusti

#