daeiti

eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo)

1. judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu. Jis ne ė̃jo, o bėgo. Vaikai eĩna riešutaut. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų. Nebėr kada eĩna. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria. Ėjau ėjau ir priėjau mišką. Variau, bet nej [o]. Ejom rubežių (per valstybės sieną naudos reikalais) . Kasdien eĩdavom per tą mišką. Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti. Tai kad eĩna – kiaušinis nuo galvos nenulėktų. Eina koja už kojos – sunku žiūrėti. Jei einì, tai eĩk ir nepareik. Kas tę eis – nebėjęs. Išejom eiti namo ir paklydom. Eĩsu, kur akys ves, kur kojos neš. Namo neisiu ir čia negulėsiu. Kas eĩs ryto ganyt? Eĩsim namo naktį. Eĩsme, broleliai, namo. Eĩstėt oran? Sakė ans ryto eĩsiąs. Reik man pavalgyt ir eĩt į darbą. Į grybus reikia eiti ankstie. Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą. Ir buvo tę tau eĩt, kad niekas neprašė. Jau reikia eĩtienai, nebeanksti. Kur dabar aš eĩt (kur man eiti) ? Eĩna kaip be kojų. Eĩna kaip nesavom kojom. Eĩna kap girtas. Eina kap durnius su durelėm. Eina kap vyžus pindamas. Eimi save rodyt, kitų žiūrėt. Pirma eimi. Eitù jaučio pirkti. Kur tu eitì? Pirma eita du vyru. Jūs eitate keliu. Tep ilgai eimù ir galo nerandu. Eimù Gaidžiop (einu pas Gaidį) . Ani eĩma ir eĩma krūvo [je] visi nuog vienos selos kiton selon. Kudėl neimat večeros? Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs. Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs. Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs. Vakar eĩnant namo lietus pagavo. Pamaži eĩdamas nepavargau. Eĩdamas eik (jei eini, tai eik), ko čia dairais! Keliu ẽjint (eidamas) sutikau ubagą. Eindamas parpuolė po sunkybe. Ar regėjai porą žmonių eidamų̃. Eidamíem vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti. Čia kelelis pėsčių einamas (takas). Durys visiem eĩnamos (visi gali eiti) . Eĩčiau aš sodan. Sėsčiau nuo žirgelio, eĩčiau į darželį. Eĩčiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė. Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti. Eičiak (eičiau), kad čėso turėčiak. Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau. Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! Visi eĩtų, kad galėtų. Pasakyk vaiku [i],
kad neitų̃ ant šulnį. Eĩtumbe miestan, kad lietus nelytų. Su džiaugsmu priešais eitumbim. Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus. Čia mano eĩtas kelias, miškas, eità vieta. Čia nesenai žmogaus eĩta. Jau man eĩtina. Eĩk iš paskos ir sek jį. Eĩk, tinginy, eĩk dirbt, pelnykis viežlybai duoną. Eik tu sau, iš kur atėjai! Eĩk laukan! Antanai, eĩka pietų! Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin. Eimè pietų! Eimè sykį galą. Eimèkit drauge. Eimetè, vyrai, gana! Emè namo, ką čia žiopsosi. Emèkit pas mus į svečius. Emẽte (einame) lenktynėsan! Eiva. Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę. Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti. Eivà, sesyte, brolyčio laukti. Eikiv mudu pro svirnelį. Eikiav, sese, į darželį. Eikit vidun. Vaikai, eiktè (eikite) valgyt! Eitè (eikite) , vaikai, namo! Eite manęspi. Eikš į mano namus. Martyn, eĩkš artyn! Eĩkš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti. Eikše šenai, mergužėle! Eikšę̃, mergele! Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Eĩkšte šen manęspi, jūs vargingiejie. Einỹt gi, ko čia sustojot! Eikšte artyn ir regėkite. Vaikai, eĩkšit valgyt! Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę. Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus. Eikšę̃te čia – bus daugiau. Eikšę̃te čia! Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Eikšenkite, vyručiai, arčiau! Vaikai, eikšenkit čionai! Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Ekšę̃, duosiu obuolį! Ekšęnái! Ekšeñkit (akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše. Joni Joni, Miki Miki, ekšeñkikit, ekšeñkikit! Vaikai, eikšė̃kit (eikšę̃kit?), eisim kartu. Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną. Einkite, apgarsinkit visur stebuklus. Ein seselė dūsaudama. Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? Eit bernelis keliu švilpydams. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ. Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai. Aš eĩsiu eĩsiu žalią lankelę. šienelio grėbti. Nemunėly daug žuvelių, eĩsva mudu du broleliu pažvejoti. Eisav mudu, mergel, gulti. Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant. Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai. Eidama šokti staklužes taisė. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum (eitų) brolio pasveikinti. Eite išeisiu. Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio. Eĩkel, bėkel (eik, bėk) . Viešpatie, nežinome, kana eisi (eini) . Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis. Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties. Šitai eimè (einame) Jerosoliman. Teji (Tęii) (teeina) maži berneliai manęsp. Nori gi, tai teĩ (teeina) , pasbastai po giriai! Kas vaikščioja tamsumuose, tasai nežino, kur ejąs. Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį (einantį) . Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save. Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi. Ejant jiemus ing Jerozolimą. Ir kad žiūrėjo ing dangų ent (einant) jam, šitai du vyru stojos pas juos. Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu. Dera jumus, kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą. Eikig, o jau daugesn nenusidėk. Eikieg mūsump, Jėzau. Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios. Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim. O ėmęs eitumbei namopi. Eidami mokykiat visas žmones. | Guluosi, eimi gultų. Vedu pakaičio eisav miegoti. Nesulaukia nė vakarienės, eĩna gult su vištom. Ne taip einì, kaip nori, ale kap kojos neša. Ėdžios pas arklį neĩna. Kur eisi, vis save atrasi. Kad tiesiai eisi, visur išeisi. Aklas netoli teeis. Jei bijai vilko, neik nei į mišką. Eĩk akių šviesumu, nosies tiesumu. Eisi šunim šėko raut. Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot. Tai gardumėlis, nors pilvais eik. Eĩk, vargše, ką tu čia padarysi! Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti. Net anie eina ten. Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais. Eikis drauge. Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt. sugebėti žingsniuoti: Vaikas neturia metų, o jau eĩna. Ne kožnas arklys ienose eĩna. trauktis, atstoti: Eĩk nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Eĩk iš po kojų! Eik man iš akių! Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo. Eikite nuog manęs, prakeiktieji. | Naktis eĩt dienai iš kelio. Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs. lankyti: Mūsų bernas eĩna pas Oną. O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom. Tai, kitas, žiūrėk, eĩna penkius metus, ir tai pameta. | Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos [na] eĩna. Ar jau einì į mokyklą? ropoti, šliaužti: Žiūrėk, koks vabalas ant žemės eĩna. Ana, kirmėlė eĩna per stalą! Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama.

2. vykti, keltis kitur gyventi: Jis tikrai Amerikon eĩna. Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką eĩdavo. Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi (eini) ? Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė [je],
bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą.

3. smarkiai judėti kuria nors kryptimi: Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina. Penkios kulkelės pro šalį ejo. Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės. Kad vėtra, tai kad eĩtų (virstų) ta stirta! | Jos kad eĩna (kyla) iš padūkimo pyragas: supykus maišė. smarkiai bėgti, lėkti: Eĩna avis kaip pastipus par lauką. Kad eĩna par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Kad eĩna arklys, kiek tik iškerta. Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas. Eĩna kaip bieso nešamas. Eĩna kap akis išdegęs. Eina kai eitvaras. Ne tau pavyt, kai jis pasineša eĩt. Pasiuto eĩti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal. Zuikis ėjo ir nuėjo par girią. smarkiai pulti, mestis: Ant vanago visos varnos iš vieno eina. Tei [p] eĩdavo špokai į vyšnias, tei eĩdavo, kad nuguldavo vyšnią.

4. nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti: Ledai upe eĩna. Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas. Debesiai tik eĩna ir eĩna – gal ant vakaro bus lietaus. Eĩna ir eĩna būriais [lietus]. | Medžiaga neskęsta – eina vandeniu. | Vėjas eĩt per žemę, per jūres ir per mares. Liepsna tep eina, net ūžia. | Tiesė kabelius elektrai eiti. | O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai. | Ein saulelė aplink dangų. Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės. Saulė savo vieta eiti. Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo. Su karu eĩna nelaimės. Taip sopa, net diegliai eĩna. Bėdos vargai eĩna ne miškais, bet žmonių kaklais. Pavasarį kas čia ligų eĩs! | Žaidimas ėjo prie galo. Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos. važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei): Traukinys eĩna. Kap atvažiavau, jau mašina (traukinys) ė̃jo. Kada dabar eĩs autobusas ant Panvežį? Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu. Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti. Tąja upe gali šiepis eĩti. Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė. lėkti, skristi (būriu): Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai eĩna. Aure spiečius eĩna, vykit! Pro mum vienas spiečius ė̃jo. Orlaivių tę – kap amaras eĩna! | Šiandie labai bitės eĩna. Bitės ratuotos iš lauko eĩna. Jei šilta, bitės eĩna oran (spiečiasi) . Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb. srūti, tekėti: Srauniai srauniai Nemunėlis eĩna. Vanduo viršum liepto eĩna. Ravai tai kunkulais eĩna. Upė lankom ė̃jo (buvo labai patvinusi) . Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe eĩna [degtinė]. | Mėsą valgydavo su pirštais: tai eĩna par pirštus taukai. Pilnas kaip akis, kad net par viršų eĩna. Vienas darbas po kito eĩta viršuo (daug darbų reikia vienu metu atlikti) . veržtis: Prasta bačka – alus pro šulus eĩna. Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti. Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto eĩna? Iš akių ašaros eĩna. Seilės iš burnos eĩna ir eĩna, gal ką negero suvalgiau. Dūmai eĩna iš kamino. Pro plyšį dūmai eĩna. Pro skylelę [virtuvo] garas eĩna. Uždaryk tvartą, sniegas eina. Reik užkaišiot skyles, kad vė [ja] s neeitų. Daryk langą, šaltis eĩna.

5. slinkti. Eina jau ketvirta savaitė. Į pavasarį jau dienos eĩna. Ėjo dienos, ėjo mėnesiai. Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu.

6. tekėti (už vyro): Katrą tik ims, tó ir eis. Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu. Už Jurgio eĩk – už tokio vyro būsi kaip už mūro. Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs. O aš nenorėjau už bernužio eĩti. Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti. Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria. Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio. Jei einì į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius (už našlės) – abi. Ko ẽjosi už vyro, kad netiko?

7. vykti: Tai puikiai eĩna darbas. Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai. Pasiutęs šmukulis (spekuliacija) eita par sieną. Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto. Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis. Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus. Eit sūdas paskutinis.

8. atlikinėti (darbą, pareigas): Jis tarnybą eina. Savo pareigas eĩti. Jei gaus motrišką (pačią) bėgančią, eitančią, gyvens. Tupikio namuose ėjo apyvoką (ruošėsi) senelė. Kitą savaitę eĩs liuobą Ona. Žygiai eiti. Papunis apei gyvolius eĩta. Į lauką eĩna marti, aš tik po namus. | Ana darbus ẽjo (dvare dirbo) . Moters dvarui dienas eidavo. Jos tada buvo dienos einamos. Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis. Ponams ẽjo lažus. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume. | Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Einù sargybą. Eĩdavo kaimas pãnaktę (nakties sargybą) . | Kelionių eĩt nereikia. Gausiam jau pradėti į dirvą eĩti. Nemoka įnamystės, darbu eita. atlikinėti (tam tikras apeigas): Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos. | Prieg Dievo stalo eiti. mokytis: Ką jūs dabar einate mokykloje? Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje. Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo. Par tiek metų ėjaũ iškalas. Ans eita par knygas, y [ra] didliai mokslus. Tau reikia eĩt už daktarą. Vienas sūnus ant daktarų eĩna. Sūnus ant jūrinyko eĩna. imti s (kokio darbo): Pasisamdyt sunku, niekas nebeĩna. Du vaiku dabot – tu par pigiai einì. Mano mama ė̃jo į svočias. Jai į bobutes ė̃jo. O kad jie ėjo į kareivėlius. Pryš į kareivius eitant susirgau. Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną. mesti darbą: Iš tokio gaspadoriaus vis bernai eĩna. verstis (kuo): Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus (už kerdžių) ė̃jo. Sudegė viskas, tai eĩna pavargėliaudama. Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu. Putros ir ubagais eĩdamas gausu. Tėvai jau eĩs ant duonos. Ans eina štukoms, darbo neemas. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau. būti (kuo): Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas.

9. veikti, dirbti: Marūnas eĩna kelinta diena. Girnos negerai eĩna. Ar tartokas šiandiej eĩna ar ne? Storas audeklas – mašina neĩna (nesiuva) . Per stori siūlai – skietas neĩna. Kaip sviestu eina dalgė. Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas. Kai mašiną gerai sutaisė, tai eĩna kaip perkūnas. Laikrodis eĩna. Ar radija gerai eĩna? | Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas eĩna (verda) . Ar beeĩt gyslos (ar muša pulsas) ? Kai varpai eĩdavo (skambėdavo), tai ir prie mūsų būdavo girdėt.

10. sekti, keistis: Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai. Juk metai visiems sykiu eĩna.

11. tęstis, trauktis: Kelias eĩna pagal upę. Kur eĩt tas kelias? Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį. Skersai mūsų kapotinį kelelis eĩdavo. Pro juos geležinkelis eĩna. Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos. Prie dvaro ėjo dideliausios pievos. Kalnai eĩt išilgai jūrių krašto. Aplink miestą ėjo mūro siena. Išilgai eĩna balti ir raudoni dryžiai. Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar eĩna randas. Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės. Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! Abi meliodiji eina labai arti viena kitos. Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose.

12. tilpti, išsitekti: Kiek eĩna stiklinių į tą uzboną? Žalių rugių eĩna daugiau vogon. Kiek čia eĩs javų į tą maišą? Neĩs alus į tą bačką. Keturiolika rąstų eis sienon. Kiek tau ė̃jo apmest (kiek reikėjo siūlų metant audeklą) ?.

13. lįsti, smigti: Kalk, kuolas eĩna gerai. Vinis gerai eĩna į medį. Toks storas čviekas neĩs šiton sienon. Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję. | Jau greit ir vištukai pradės eĩt (riedėti) . | Sankulas (pelinė duona) nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms.

14. sklisti, plisti: Per girią toli eĩna balsas. Eina garsas nuo pat Vilniaus. Eina kalba apie tokį svarbų dalyką. Dar šiandien patarlė eina. Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai. Iš mano darželio ramus kvapas ėjo. Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau. Eĩna rupūžės (keiksmai) iš jo burnos. Kad kalba, rodos, žodžiai patys eĩna. Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis. Šunies balsas neĩna į dangų.

15. turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą: Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina. Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo. Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai. būti apyvartoje: Sakė, šitie pinigai eĩsią. Dabar tie pinigai neĩna. kainuoti, būti parduodamam: Ka javai eĩna par šimtą, neapsimoka kiaulių šert. Dabar medžias kokia gi čienia eĩna!

16. vartotis, eikvotis: Duonos mažai, tai bulbės tik eĩna. Greit eĩna duona – tik buvo briauna, jau ir nėr. Ne vienas pečius, – malkos labai eĩna. Po darbo per pietus viskas gerai eĩna. Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo. | Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal. Malkos labai eĩnasi.

17. nykti, gurti: Rogių kelias eina. Tai eĩna plaukai – pluoštais krinta. Tų avių vilnos eĩna kap vanduo (plinka) . Linai labai nedrūti – eĩna po mintuvais. Ropės išnokę, sausos – eĩna kap vanduo (byra) . Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai eĩta šalin. Mano nagas eĩta žemėn berubinėjant tus gelžgalius. | Sermėga eĩta iš siūlų laukan (irsta) .

18. daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant): Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man eĩt. Na, gal einam iš savo mosčių? išrinkti švietalus: Su tokia prasta kvorta nereikia eĩt.

19. būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam: Eĩna ir eĩna krivūlės (raginimas raštu), kad neštum pinigus. Dabar ilgai eĩna laiškai. Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu. Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą. Per jo rankas viskas eĩdavo. Eĩna laikraštis.

20. būti pelnomam, gaunamam: Jam tas pelnas vis eĩna. Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina. Jam tada alga eĩs ir namie sėdžiant. Jis tik žiūri, kad jam pinigai eĩtų. Jam pensija eĩna.

21. augti, želti: Šiemet rugiai gerai eĩna. Tarpiai eina obelė. Ot nauda (javai) eĩna, net juoda. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno. Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą. Šįmet jau tep samanom neĩna. Kad jos visas veidas tokiais pampliaĩs eĩna. Bulbės, rūsė [je] būdamos, jau eĩna į lapus. Daigai jau eĩta į antrus lapus. Čia daržas prasčiau teĩta. Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo. Anum eĩta iš visum šakum žiedai. Apušė ir tapalis leida palaipas, eĩta palaipoms. Paršas taip gražiai eĩna, kaip iš pieno. Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo. Kad pinavijos pradės eĩti (smarkiai augti) ! Kap eĩs kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli.

22. bręsti, nokti: Šiemet visas vasarojus greit eĩna. Ir miežiai jau baigia eĩti. Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė.

23. tapti, virsti (kuo): Sukrūs siūlai, į garankštes eĩna. Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai eĩs į degulius. Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas. Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti. Košė kleckais eĩna. Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn. Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn. Mato, kad i tėvų pajamos mažyn eĩna. Mūsų reikalų eina daugyn. Brangyn eimi. Eit liga geryn, kad žmogus piktyn. Šešėliai ilgyn eĩt. Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit. Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn. Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs. leistis (į ką): Kai tik po pilnačiai, pradeda eĩt į delčių, šaltesnis oras darosi. Pykti ir eiti į nekantrybę. Vyriškystėn eimu, tampu vyru. Eĩna bobelė atgal (sveikata mažėja) . O, dabar tai eina į madą (taisosi) tavo darbas. Eiti į kalbą. suteikti (ko): Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs. Tos rietynės nė vienam, nė kitam neĩna į naudą. Ėda penimis, ale naudon neĩna. Jam tas valgis eĩna į kūną. Man darbas eĩna į sveikatą. Gerai valgai, tai ir einì lašiniuosan. Neina kumelė mėson.

24. keistis padėčiai: Jis vis aukštyn ė̃jo (geresnes vietas gavo) . Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo.

25. kilti (iš ko), rastis: Kas iš to eĩna? Nuo dilgynių spaugai eĩna. Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę. Malda. yra svari, iš tikros vieros ejanti. Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno. būti kilusiam (iš kur): Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos.
2
6. gy venti, varyti amžių: Kelintus metus eini? Ona daba jau devynioliktus metus eĩna. Jau septintą dešimtį eĩna mano tėtis.
2
7. palaikyti (ką, kurią pusę): Jis visada už mane eĩna. Kad jis turtingas, tai visi po juo ir eĩna. Mažai kas su vokiečiais ė̃jo. Eimi už ką. Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams. nepalaikyti, prieštarauti: Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti. Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu.
2
8. sektis, klotis, vykti: Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? Kaip gerai mokyklo [je] ẽjo? Anam eĩta mokslas, ans y [ra] mokslus. Labai gerai ẽjo mokslas. Kažin ko man korta neĩna. Mūsų Onytei neĩna tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga. Bitės jam eĩna. Ejo visi gyvuliai. Kaip ėjo medžioklė? Jo kalvė [je] ėjo darbs labai gerai. Nebeĩta nė vilnų verpimas – šaltà. Visi darbai kaip iš pypkės eĩna. Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Jūs matytumėt, kap jai eĩna rinkt [uogas]. Kad eĩna, tai ir švilpia. Kaip tau eĩnas mokslas? Kaip eĩnasi? Nesieĩna, t. y. nesiseka. Jam labai eĩnasi visi gyvuliai augint. Man nesieĩna kiaulės – vis serga ir serga. Vogtos bitės neinasi gerai. Tinginiui visi darbai neĩnas. Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai seĩna. Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį. Eĩsis kap ant pieno. Ne kožnam eisis lygiai gerai. Jau kad neĩtis tai neĩtis – ir stubos sudegė, ir arklys krito.
2
9. (es geht). būti galima, įmanoma: Vinis giliai įkalta, neĩs ištraukt. Be dantų neĩna gyvent. Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt eĩna per jį. Namo nė̃jo parvažiuot.
30. būti laikomam, priimamam (kuo): Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina. Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina.
3
1. priklausyti (pagal eilę): Rytoj mano eilia eina ganyt. Kam šiandie eĩna jot nakties?
3
2. turėti vietą (eilėje): Pirma visų eina su darbu.
3
3. praversti, reikėti: Ir jam daug visko eĩna.
3
4. būti nuimamam, išimamam: Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo. Jam pypkis tai jau niekad neĩna iš burnos.
3
5. tikti, pritikti: Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme]. Į pirmą rūšį eina [grūdai]. Tai eina į mano programą. Man valgis neĩna (nenoriu valgyti) . Ingi krupnyką pienas geriau eĩnasi.
3
6. netekti: Jis jau eĩna iš arklių. Senesnis gyvulys ir iš pinigų eĩna (pinga) .
3
7. žaisti, lošti: Eĩti slinkį. Kai prisišoka, tada ratelio eĩna. Seniau kadrilių tokį ẽjo. Vaikai užkaltinio eĩna. Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo. Eĩnam kavotynių. Vaikai, eĩnam dabar ką nors kita. Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina. Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo. varžytis, rungtis, imtis: Anuodu eĩta teismu, nenora susitaikinti. | Su pagaliais ė̃jom (mušėmės) . įsitraukti į varžybas: Vieni eĩna imtynių (imasi), kiti lenktynių. Topelis eĩna su beržu lenktynių [augdami]. Emẽte (eikime) lenktynėsan! Tiesiog peštynių eiti (peštis) įsinorėjo. Eĩnam veltynių, mėtytynių. Aleksys su meškom eĩna galỹnėn. Eimè imčių̃! Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių. Paskui jie eina iš ginčių. Eĩnam muštỹn (mušti kiaušiniais) .
3
8. imti. Šiandie miegas man kad eĩna – pačios akys merkiasi. Man jau miegas eĩna – kelinta valanda? Šiandien taip miegas eĩna – turbūt bus lietaus. Kaži ko neina miegas. Atsigulus nėjo miegas. Man eĩna čiaudulys, eĩna žiovulys.
3
9. būti linkusiam (į ką): Ji pasiutusiai ant degtinės eĩna (mėgsta degtinę) . Nieks dabar neĩna ant pinigų (netaupo) .
40. imti, pradėti: Kur aš ją dėsiu, tą duoną, eĩsiu aš ją nešt namo! Eĩsiu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Aš eĩsiu tylėti? Už ką? Eĩsiu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Beĩsiu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti?
4
1. dėtis (į giminystę): Jie baigia eĩt į giminystę.
4
2. lakstytis, pasibėgioti: Abi karvės jaučiuos eina. Karvė neĩna jaučiuos, ir gana. Karvė ẽjosi penktõ [je] birželio, zaraz jau bus su teliu.
áitais (áitom)
eĩti niekais virsti: Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais eĩna.
ant peĩlių eĩti. muštis: Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių.

Žargonai: daeiti

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'daeiti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>eĩti</b>, </b>eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) <br/>1. <span class="explanation">judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: </span> Einu keliu. Jis ne ė̃jo, o bėgo. Vaikai eĩna riešutaut. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų. Nebėr kada eĩna. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria. Ėjau ėjau ir priėjau mišką. Variau, bet nej [o]. Ejom rubežių <span class="explanation"> (per valstybės sieną naudos reikalais) </span>. Kasdien eĩdavom per tą mišką. Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti. Tai kad eĩna – kiaušinis nuo galvos nenulėktų. Eina koja už kojos – sunku žiūrėti. Jei einì, tai eĩk ir nepareik. Kas tę eis – nebėjęs. Išejom eiti namo ir paklydom. Eĩsu, kur akys ves, kur kojos neš. Namo neisiu ir čia negulėsiu. Kas eĩs ryto ganyt? Eĩsim namo naktį. Eĩsme, broleliai, namo. Eĩstėt oran? Sakė ans ryto eĩsiąs. Reik man pavalgyt ir eĩt į darbą. Į grybus reikia eiti ankstie. Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą. Ir buvo tę tau eĩt, kad niekas neprašė. Jau reikia eĩtienai, nebeanksti. Kur dabar aš eĩt <span class="explanation"> (kur man eiti) </span> ? Eĩna kaip be kojų. Eĩna kaip nesavom kojom. Eĩna kap girtas. Eina kap durnius su durelėm. Eina kap vyžus pindamas. Eimi save rodyt, kitų žiūrėt. Pirma eimi. Eitù jaučio pirkti. Kur tu eitì? Pirma eita du vyru. Jūs eitate keliu. Tep ilgai eimù ir galo nerandu. Eimù Gaidžiop <span class="explanation"> (einu pas Gaidį) </span>. Ani eĩma ir eĩma krūvo [je] visi nuog vienos selos kiton selon. Kudėl neimat večeros? Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs. Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs. Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs. Vakar eĩnant namo lietus pagavo. Pamaži eĩdamas nepavargau. Eĩdamas eik <span class="explanation"> (jei eini, tai eik), </span> ko čia dairais! Keliu ẽjint <span class="explanation"> (eidamas) </span> sutikau ubagą. Eindamas parpuolė po sunkybe. Ar regėjai porą žmonių eidamų̃. Eidamíem vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti. Čia kelelis pėsčių einamas (takas). Durys visiem eĩnamos <span class="explanation"> (visi gali eiti) </span>. Eĩčiau aš sodan. Sėsčiau nuo žirgelio, eĩčiau į darželį. Eĩčiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė. Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti. Eičiak <span class="explanation"> (eičiau), </span> kad čėso turėčiak. Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau. Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! Visi eĩtų, kad galėtų. Pasakyk vaiku [i], kad neitų̃ ant šulnį. Eĩtumbe miestan, kad lietus nelytų. Su džiaugsmu priešais eitumbim. Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus. Čia mano eĩtas kelias, miškas, eità vieta. Čia nesenai žmogaus eĩta. Jau man eĩtina. Eĩk iš paskos ir sek jį. Eĩk, tinginy, eĩk dirbt, pelnykis viežlybai duoną. Eik tu sau, iš kur atėjai! Eĩk laukan! Antanai, eĩka pietų! Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin. Eimè pietų! Eimè sykį galą. Eimèkit drauge. Eimetè, vyrai, gana! Emè namo, ką čia žiopsosi. Emèkit pas mus į svečius. Emẽte <span class="explanation"> (einame) </span> </span> lenktynėsan! Eiva. Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę. Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti. Eivà, sesyte, brolyčio laukti. Eikiv mudu pro svirnelį. Eikiav, sese, į darželį. Eikit vidun. Vaikai, eiktè <span class="explanation"> (eikite) </span> valgyt! Eitè <span class="explanation"> (eikite) </span>, vaikai, namo! Eite manęspi. Eikš į mano namus. Martyn, eĩkš artyn! Eĩkš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti. Eikše šenai, mergužėle! Eikšę̃, mergele! Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Eĩkšte šen manęspi, jūs vargingiejie. Einỹt gi, ko čia sustojot! Eikšte artyn ir regėkite. Vaikai, eĩkšit valgyt! Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę. Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus. Eikšę̃te čia – bus daugiau. Eikšę̃te čia! Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Eikšenkite, vyručiai, arčiau! Vaikai, eikšenkit čionai! Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Ekšę̃, duosiu obuolį! Ekšęnái! Ekšeñkit (akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše. Joni Joni, Miki Miki, ekšeñkikit, ekšeñkikit! Vaikai, eikšė̃kit <span class="explanation"> (eikšę̃kit?), </span> eisim kartu. Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną. Einkite, apgarsinkit visur stebuklus. Ein seselė dūsaudama. Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? Eit bernelis keliu švilpydams. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ. Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai. Aš eĩsiu eĩsiu žalią lankelę. šienelio grėbti. Nemunėly daug žuvelių, eĩsva mudu du broleliu pažvejoti. Eisav mudu, mergel, gulti. Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant. Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai. Eidama šokti staklužes taisė. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum <span class="explanation"> (eitų) </span> brolio pasveikinti. Eite išeisiu. Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio. Eĩkel, bėkel <span class="explanation"> (eik, bėk) </span>. Viešpatie, nežinome, kana eisi <span class="explanation"> (eini) </span> </span>. Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis. Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties. Šitai eimè <span class="explanation"> (einame) </span> </span> Jerosoliman. Teji (Tęii) <span class="explanation"> (teeina) </span> maži berneliai manęsp. Nori gi, tai teĩ <span class="explanation"> (teeina) </span>, pasbastai po giriai! Kas vaikščioja tamsumuose, tasai nežino, kur ejąs. Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį <span class="explanation"> (einantį) </span>. Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save. Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi. Ejant jiemus ing Jerozolimą. Ir kad žiūrėjo ing dangų ent <span class="explanation"> (einant) </span> jam, šitai du vyru stojos pas juos. Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu. Dera jumus, kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą. Eikig, o jau daugesn nenusidėk. Eikieg mūsump, Jėzau. Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios. Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim. O ėmęs eitumbei namopi. Eidami mokykiat visas žmones. \| Guluosi, eimi gultų. Vedu pakaičio eisav miegoti. Nesulaukia nė vakarienės, eĩna gult su vištom. Ne taip einì, kaip nori, ale kap kojos neša. Ėdžios pas arklį neĩna. Kur eisi, vis save atrasi. Kad tiesiai eisi, visur išeisi. Aklas netoli teeis. Jei bijai vilko, neik nei į mišką. Eĩk akių šviesumu, nosies tiesumu. Eisi šunim šėko raut. Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot. Tai gardumėlis, nors pilvais eik. Eĩk, vargše, ką tu čia padarysi! Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti. Net anie eina ten. Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais. Eikis drauge. Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt. <span class="explanation">sugebėti žingsniuoti: </span> Vaikas neturia metų, o jau eĩna. Ne kožnas arklys ienose eĩna. <span class="explanation">trauktis, atstoti: </span> Eĩk nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Eĩk iš po kojų! Eik man iš akių! Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo. Eikite nuog manęs, prakeiktieji. \| Naktis eĩt dienai iš kelio. Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs. <span class="explanation">lankyti: </span> Mūsų bernas eĩna pas Oną. O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom. Tai, kitas, žiūrėk, eĩna penkius metus, ir tai pameta. \| Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos [na] eĩna. Ar jau einì į mokyklą? <span class="explanation">ropoti, šliaužti: </span> Žiūrėk, koks vabalas ant žemės eĩna. Ana, kirmėlė eĩna per stalą! Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama. <br/>2. <span class="explanation">vykti, keltis kitur gyventi: </span> Jis tikrai Amerikon eĩna. Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką eĩdavo. Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi <span class="explanation"> (eini) </span> </span> ? Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė [je], bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai judėti kuria nors kryptimi: </span> Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina. Penkios kulkelės pro šalį ejo. Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės. Kad vėtra, tai kad eĩtų <span class="explanation"> (virstų) </span> ta stirta! \| Jos kad eĩna <span class="explanation"> (kyla) </span> iš padūkimo pyragas: supykus maišė. <span class="explanation">smarkiai bėgti, lėkti: </span> Eĩna avis kaip pastipus par lauką. Kad eĩna par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Kad eĩna arklys, kiek tik iškerta. Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas. Eĩna kaip bieso nešamas. Eĩna kap akis išdegęs. Eina kai eitvaras. Ne tau pavyt, kai jis pasineša eĩt. Pasiuto eĩti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal. Zuikis ėjo ir nuėjo par girią. <span class="explanation">smarkiai pulti, mestis: </span> Ant vanago visos varnos iš vieno eina. Tei [p] eĩdavo špokai į vyšnias, tei eĩdavo, kad nuguldavo vyšnią. <br/>4. <span class="explanation">nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti: </span> Ledai upe eĩna. Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas. Debesiai tik eĩna ir eĩna – gal ant vakaro bus lietaus. Eĩna ir eĩna būriais [lietus]. \| Medžiaga neskęsta – eina vandeniu. \| Vėjas eĩt per žemę, per jūres ir per mares. Liepsna tep eina, net ūžia. \| Tiesė kabelius elektrai eiti. \| O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai. \| Ein saulelė aplink dangų. Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės. Saulė savo vieta eiti. Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo. Su karu eĩna nelaimės. Taip sopa, net diegliai eĩna. Bėdos vargai eĩna ne miškais, bet žmonių kaklais. Pavasarį kas čia ligų eĩs! \| Žaidimas ėjo prie galo. Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos. <span class="explanation">važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei): </span> Traukinys eĩna. Kap atvažiavau, jau mašina <span class="explanation"> (traukinys) </span> ė̃jo. Kada dabar eĩs autobusas ant Panvežį? Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu. Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti. Tąja upe gali šiepis eĩti. Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė. <span class="explanation">lėkti, skristi (būriu): </span> Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai eĩna. Aure spiečius eĩna, vykit! Pro mum vienas spiečius ė̃jo. Orlaivių tę – kap amaras eĩna! \| Šiandie labai bitės eĩna. Bitės ratuotos iš lauko eĩna. Jei šilta, bitės eĩna oran <span class="explanation"> (spiečiasi) </span>. Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb. <span class="explanation">srūti, tekėti: </span> Srauniai srauniai Nemunėlis eĩna. Vanduo viršum liepto eĩna. Ravai tai kunkulais eĩna. Upė lankom ė̃jo <span class="explanation"> (buvo labai patvinusi) </span>. Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe eĩna [degtinė]. \| Mėsą valgydavo su pirštais: tai eĩna par pirštus taukai. Pilnas kaip akis, kad net par viršų eĩna. Vienas darbas po kito eĩta viršuo <span class="explanation"> (daug darbų reikia vienu metu atlikti) </span>. <span class="explanation">veržtis: </span> Prasta bačka – alus pro šulus eĩna. Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti. Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto eĩna? Iš akių ašaros eĩna. Seilės iš burnos eĩna ir eĩna, gal ką negero suvalgiau. Dūmai eĩna iš kamino. Pro plyšį dūmai eĩna. Pro skylelę [virtuvo] garas eĩna. Uždaryk tvartą, sniegas eina. Reik užkaišiot skyles, kad vė [ja] s neeitų. Daryk langą, šaltis eĩna. <br/>5. <span class="explanation">slinkti</span>. Eina jau ketvirta savaitė. Į pavasarį jau dienos eĩna. Ėjo dienos, ėjo mėnesiai. Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu. <br/>6. <span class="explanation">tekėti (už vyro): </span> Katrą tik ims, tó ir eis. Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu. Už Jurgio eĩk – už tokio vyro būsi kaip už mūro. Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs. O aš nenorėjau už bernužio eĩti. Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti. Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria. Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio. Jei einì į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius <span class="explanation"> (už našlės) – </span> abi. Ko ẽjosi už vyro, kad netiko? <br/>7. <span class="explanation">vykti: </span> Tai puikiai eĩna darbas. Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai. Pasiutęs šmukulis <span class="explanation"> (spekuliacija) </span> eita par sieną. Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto. Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis. Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus. Eit sūdas paskutinis. <br/>8. <span class="explanation">atlikinėti (darbą, pareigas): </span> Jis tarnybą eina. Savo pareigas eĩti. Jei gaus motrišką <span class="explanation"> (pačią) </span> bėgančią, eitančią, gyvens. Tupikio namuose ėjo apyvoką <span class="explanation"> (ruošėsi) </span> senelė. Kitą savaitę eĩs liuobą Ona. Žygiai eiti. Papunis apei gyvolius eĩta. Į lauką eĩna marti, aš tik po namus. \| Ana darbus ẽjo <span class="explanation"> (dvare dirbo) </span>. Moters dvarui dienas eidavo. Jos tada buvo dienos einamos. Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis. Ponams ẽjo lažus. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume. \| Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Einù sargybą. Eĩdavo kaimas pãnaktę <span class="explanation"> (nakties sargybą) </span>. \| Kelionių eĩt nereikia. Gausiam jau pradėti į dirvą eĩti. Nemoka įnamystės, darbu eita. <span class="explanation">atlikinėti (tam tikras apeigas): </span> Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos. \| Prieg Dievo stalo eiti. <span class="explanation">mokytis: </span> Ką jūs dabar einate mokykloje? Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje. Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo. Par tiek metų ėjaũ iškalas. Ans eita par knygas, y [ra] didliai mokslus. Tau reikia eĩt už daktarą. Vienas sūnus ant daktarų eĩna. Sūnus ant jūrinyko eĩna. <span class="explanation">imti</span> s (kokio darbo): </span> Pasisamdyt sunku, niekas nebeĩna. Du vaiku dabot – tu par pigiai einì. Mano mama ė̃jo į svočias. Jai į bobutes ė̃jo. O kad jie ėjo į kareivėlius. Pryš į kareivius eitant susirgau. Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną. <span class="explanation">mesti darbą: </span> Iš tokio gaspadoriaus vis bernai eĩna. <span class="explanation">verstis (kuo): </span> Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus <span class="explanation"> (už kerdžių) </span> ė̃jo. Sudegė viskas, tai eĩna pavargėliaudama. Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu. Putros ir ubagais eĩdamas gausu. Tėvai jau eĩs ant duonos. Ans eina štukoms, darbo neemas. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau. <span class="explanation">būti (kuo): </span> Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas. <br/>9. <span class="explanation">veikti, dirbti: </span> Marūnas eĩna kelinta diena. Girnos negerai eĩna. Ar tartokas šiandiej eĩna ar ne? Storas audeklas – mašina neĩna <span class="explanation"> (nesiuva) </span>. Per stori siūlai – skietas neĩna. Kaip sviestu eina dalgė. Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas. Kai mašiną gerai sutaisė, tai eĩna kaip perkūnas. Laikrodis eĩna. Ar radija gerai eĩna? \| Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas eĩna <span class="explanation"> (verda) </span>. Ar beeĩt gyslos <span class="explanation"> (ar muša pulsas) </span> ? Kai varpai eĩdavo <span class="explanation"> (skambėdavo), </span> tai ir prie mūsų būdavo girdėt. <br/>10. <span class="explanation">sekti, keistis: </span> Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai. Juk metai visiems sykiu eĩna. <br/>11. <span class="explanation">tęstis, trauktis: </span> Kelias eĩna pagal upę. Kur eĩt tas kelias? Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį. Skersai mūsų kapotinį kelelis eĩdavo. Pro juos geležinkelis eĩna. Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos. Prie dvaro ėjo dideliausios pievos. Kalnai eĩt išilgai jūrių krašto. Aplink miestą ėjo mūro siena. Išilgai eĩna balti ir raudoni dryžiai. Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar eĩna randas. Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės. Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! Abi meliodiji eina labai arti viena kitos. Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose. <br/>12. <span class="explanation">tilpti, išsitekti: </span> Kiek eĩna stiklinių į tą uzboną? Žalių rugių eĩna daugiau vogon. Kiek čia eĩs javų į tą maišą? Neĩs alus į tą bačką. Keturiolika rąstų eis sienon. Kiek tau ė̃jo apmest <span class="explanation"> (kiek reikėjo siūlų metant audeklą) ?</span>. <br/>13. <span class="explanation">lįsti, smigti: </span> Kalk, kuolas eĩna gerai. Vinis gerai eĩna į medį. Toks storas čviekas neĩs šiton sienon. Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję. \| Jau greit ir vištukai pradės eĩt <span class="explanation"> (riedėti) </span>. \| Sankulas <span class="explanation"> (pelinė duona) </span> nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms. <br/>14. <span class="explanation">sklisti, plisti: </span> Per girią toli eĩna balsas. Eina garsas nuo pat Vilniaus. Eina kalba apie tokį svarbų dalyką. Dar šiandien patarlė eina. Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai. Iš mano darželio ramus kvapas ėjo. Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau. Eĩna rupūžės <span class="explanation"> (keiksmai) </span> iš jo burnos. Kad kalba, rodos, žodžiai patys eĩna. Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis. Šunies balsas neĩna į dangų. <br/>15. <span class="explanation">turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą: </span> Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina. Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo. Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai. <span class="explanation">būti apyvartoje: </span> Sakė, šitie pinigai eĩsią. Dabar tie pinigai neĩna. <span class="explanation">kainuoti, būti parduodamam: </span> Ka javai eĩna par šimtą, neapsimoka kiaulių šert. Dabar medžias kokia gi čienia eĩna! <br/>16. <span class="explanation">vartotis, eikvotis: </span> Duonos mažai, tai bulbės tik eĩna. Greit eĩna duona – tik buvo briauna, jau ir nėr. Ne vienas pečius, – malkos labai eĩna. Po darbo per pietus viskas gerai eĩna. Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo. \| Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal. Malkos labai eĩnasi. <br/>17. <span class="explanation">nykti, gurti: </span> Rogių kelias eina. Tai eĩna plaukai – pluoštais krinta. Tų avių vilnos eĩna kap vanduo <span class="explanation"> (plinka) </span>. Linai labai nedrūti – eĩna po mintuvais. Ropės išnokę, sausos – eĩna kap vanduo <span class="explanation"> (byra) </span>. Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai eĩta šalin. Mano nagas eĩta žemėn berubinėjant tus gelžgalius. \| Sermėga eĩta iš siūlų laukan <span class="explanation"> (irsta) </span>. <br/>18. <span class="explanation">daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant): </span> Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man eĩt. Na, gal einam iš savo mosčių? <span class="explanation">išrinkti švietalus: </span> Su tokia prasta kvorta nereikia eĩt. <br/>19. <span class="explanation">būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam: </span> Eĩna ir eĩna krivūlės <span class="explanation"> (raginimas raštu), </span> kad neštum pinigus. Dabar ilgai eĩna laiškai. Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu. Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą. Per jo rankas viskas eĩdavo. Eĩna laikraštis. <br/>20. <span class="explanation">būti pelnomam, gaunamam: </span> Jam tas pelnas vis eĩna. Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina. Jam tada alga eĩs ir namie sėdžiant. Jis tik žiūri, kad jam pinigai eĩtų. Jam pensija eĩna. <br/>21. <span class="explanation">augti, želti: </span> Šiemet rugiai gerai eĩna. Tarpiai eina obelė. Ot nauda <span class="explanation"> (javai) </span> eĩna, net juoda. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno. Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą. Šįmet jau tep samanom neĩna. Kad jos visas veidas tokiais pampliaĩs eĩna. Bulbės, rūsė [je] būdamos, jau eĩna į lapus. Daigai jau eĩta į antrus lapus. Čia daržas prasčiau teĩta. Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo. Anum eĩta iš visum šakum žiedai. Apušė ir tapalis leida palaipas, eĩta palaipoms. Paršas taip gražiai eĩna, kaip iš pieno. Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo. Kad pinavijos pradės eĩti <span class="explanation"> (smarkiai augti) </span> ! Kap eĩs kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli. <br/>22. <span class="explanation">bręsti, nokti: </span> Šiemet visas vasarojus greit eĩna. Ir miežiai jau baigia eĩti. Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė. <br/>23. <span class="explanation">tapti, virsti (kuo): </span> Sukrūs siūlai, į garankštes eĩna. Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai eĩs į degulius. Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas. Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti. Košė kleckais eĩna. Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn. Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn. Mato, kad i tėvų pajamos mažyn eĩna. Mūsų reikalų eina daugyn. Brangyn eimi. Eit liga geryn, kad žmogus piktyn. Šešėliai ilgyn eĩt. Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit. Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn. Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs. <span class="explanation">leistis (į ką): </span> Kai tik po pilnačiai, pradeda eĩt į delčių, šaltesnis oras darosi. Pykti ir eiti į nekantrybę. Vyriškystėn eimu, tampu vyru. Eĩna bobelė atgal <span class="explanation"> (sveikata mažėja) </span>. O, dabar tai eina į madą <span class="explanation"> (taisosi) </span> tavo darbas. Eiti į kalbą. <span class="explanation">suteikti (ko): </span> Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs. Tos rietynės nė vienam, nė kitam neĩna į naudą. Ėda penimis, ale naudon neĩna. Jam tas valgis eĩna į kūną. Man darbas eĩna į sveikatą. Gerai valgai, tai ir einì lašiniuosan. Neina kumelė mėson. <br/>24. <span class="explanation">keistis padėčiai: </span> Jis vis aukštyn ė̃jo <span class="explanation"> (geresnes vietas gavo) </span>. Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo. <br/>25. <span class="explanation">kilti (iš ko), rastis: </span> Kas iš to eĩna? Nuo dilgynių spaugai eĩna. Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę. Malda. yra svari, iš tikros vieros ejanti. Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno. <span class="explanation">būti kilusiam (iš kur): </span> Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos. <br/>26. gy <span class="explanation">venti, varyti amžių: </span> Kelintus metus eini? Ona daba jau devynioliktus metus eĩna. Jau septintą dešimtį eĩna mano tėtis. <br/>27. <span class="explanation">palaikyti (ką, kurią pusę): </span> Jis visada už mane eĩna. Kad jis turtingas, tai visi po juo ir eĩna. Mažai kas su vokiečiais ė̃jo. Eimi už ką. Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams. <span class="explanation">nepalaikyti, prieštarauti: </span> Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti. Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu. <br/>28. <span class="explanation">sektis, klotis, vykti: </span> Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? Kaip gerai mokyklo [je] ẽjo? Anam eĩta mokslas, ans y [ra] mokslus. Labai gerai ẽjo mokslas. Kažin ko man korta neĩna. Mūsų Onytei neĩna tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga. Bitės jam eĩna. Ejo visi gyvuliai. Kaip ėjo medžioklė? Jo kalvė [je] ėjo darbs labai gerai. Nebeĩta nė vilnų verpimas – šaltà. Visi darbai kaip iš pypkės eĩna. Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Jūs matytumėt, kap jai eĩna rinkt [uogas]. Kad eĩna, tai ir švilpia. Kaip tau eĩnas mokslas? Kaip eĩnasi? Nesieĩna, t. y. nesiseka. Jam labai eĩnasi visi gyvuliai augint. Man nesieĩna kiaulės – vis serga ir serga. Vogtos bitės neinasi gerai. Tinginiui visi darbai neĩnas. Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai seĩna. Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį. Eĩsis kap ant pieno. Ne kožnam eisis lygiai gerai. Jau kad neĩtis tai neĩtis – ir stubos sudegė, ir arklys krito. <br/>29. (es geht). <span class="explanation">būti galima, įmanoma: </span> Vinis giliai įkalta, neĩs ištraukt. Be dantų neĩna gyvent. Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt eĩna per jį. Namo nė̃jo parvažiuot. <br/>30. <span class="explanation">būti laikomam, priimamam (kuo): </span> Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina. Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina. <br/>31. <span class="explanation">priklausyti (pagal eilę): </span> Rytoj mano eilia eina ganyt. Kam šiandie eĩna jot nakties? <br/>32. <span class="explanation">turėti vietą (eilėje): </span> Pirma visų eina su darbu. <br/>33. <span class="explanation">praversti, reikėti: </span> Ir jam daug visko eĩna. <br/>34. <span class="explanation">būti nuimamam, išimamam: </span> Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo. Jam pypkis tai jau niekad neĩna iš burnos. <br/>35. <span class="explanation">tikti, pritikti: </span> Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme]. Į pirmą rūšį eina [grūdai]. Tai eina į mano programą. Man valgis neĩna <span class="explanation"> (nenoriu valgyti) </span>. Ingi krupnyką pienas geriau eĩnasi. <br/>36. <span class="explanation">netekti: </span> Jis jau eĩna iš arklių. Senesnis gyvulys ir iš pinigų eĩna <span class="explanation"> (pinga) </span>. <br/>37. <span class="explanation">žaisti, lošti: </span> Eĩti slinkį. Kai prisišoka, tada ratelio eĩna. Seniau kadrilių tokį ẽjo. Vaikai užkaltinio eĩna. Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo. Eĩnam kavotynių. Vaikai, eĩnam dabar ką nors kita. Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina. Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo. <span class="explanation">varžytis, rungtis, imtis: </span> Anuodu eĩta teismu, nenora susitaikinti. \| Su pagaliais ė̃jom <span class="explanation"> (mušėmės) </span>. <span class="explanation">įsitraukti į varžybas: </span> Vieni eĩna imtynių <span class="explanation"> (imasi), </span> kiti lenktynių. Topelis eĩna su beržu lenktynių [augdami]. Emẽte <span class="explanation"> (eikime) </span> lenktynėsan! Tiesiog peštynių eiti <span class="explanation"> (peštis) </span> įsinorėjo. Eĩnam veltynių, mėtytynių. Aleksys su meškom eĩna galỹnėn. Eimè imčių̃! Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių. Paskui jie eina iš ginčių. Eĩnam muštỹn <span class="explanation"> (mušti kiaušiniais) </span>. <br/>38. <span class="explanation">imti</span>. Šiandie miegas man kad eĩna – pačios akys merkiasi. Man jau miegas eĩna – kelinta valanda? Šiandien taip miegas eĩna – turbūt bus lietaus. Kaži ko neina miegas. Atsigulus nėjo miegas. Man eĩna čiaudulys, eĩna žiovulys. <br/>39. <span class="explanation">būti linkusiam (į ką): </span> Ji pasiutusiai ant degtinės eĩna <span class="explanation"> (mėgsta degtinę) </span>. Nieks dabar neĩna ant pinigų <span class="explanation"> (netaupo) </span>. <br/>40. <span class="explanation">imti</span>, pradėti: Kur aš ją dėsiu, tą duoną, eĩsiu aš ją nešt namo! Eĩsiu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Aš eĩsiu tylėti? Už ką? Eĩsiu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Beĩsiu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti? <br/>41. <span class="explanation">dėtis (į giminystę): </span> Jie baigia eĩt į giminystę. <br/>42. <span class="explanation">lakstytis, pasibėgioti: </span> Abi karvės jaučiuos eina. Karvė neĩna jaučiuos, ir gana. Karvė ẽjosi penktõ [je] birželio, zaraz jau bus su teliu. <br/><b> áitais (áitom</b>) <br/><b>eĩti</b> <span class="explanation">niekais virsti: </span> Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais eĩna. <br/><b>ant peĩlių eĩti</b>. <span class="explanation">muštis: </span> Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

daeiti

#