atkalti

.
kálti, kãla, kãlė (kãlo).

1. kūju mušti, mušant varyti, smeigti: Kurpius kala, kausto čebatą. Kãlo kylius, nukėlė šėpo apačią, ir tik tuokart atdarė. Čia kalk, čia nelenda. Čia puspadžiai ne kálti, o siūti. Vagį (kablį) į sieną kala. Širdys plakė, kaip kūjais kalo. Bonifaco širdis kalė lyg plaktuku – skaudžiais, greitais dūžiais.
kaltinaĩ. Jis kaltinai (kūjaičiu) įvaromas.

2. mušti, plakti, tvoti: Ot vyras – jam kala per pečius, o anas stovi. Kai pradėjau kalti lazda, tai tuoj paleido rankas. Kad kãlo, tai kãlo ir jį. Šits, rodos, žmogus nieko, bet kiti broliai pačias kaldavo. Kreivink kaklą sūnaus tavo jaunybėje jo, ir kalk šonus jo, kolai mažas yra.

3. taukšėti, kalenti, klekenti; tiksėti: Mašinėle mergaitė raštą kala. Be atvangos smulkiai ir sausai kalė grindis nenutilstančių šokikų užkulniai. Tuo tarpu da kãla [laikrodis]. Svirtis kala kai plaktuku. Kai jis atsigavo, kulkosvaidžiai kalė kažkur visai arti. Išgirdom kalant darbininką genį. Dantys dantį kala iš šalčio. Eik į trobą, ko čia pusplikis kali dantimis. Vilkas kala dantimis iš piktybės. Kala kala (šaudo) – kokią valandą. Žiogeliai kalė ir kalė žolėje. Gandraičiai dantis kala, sparnus plasčioja, greit išlėks.

4. nuolat sakyti, įkalbinėti; įmokyti: Barbora tokius patarimus kalė ir kalė Martynienei į galvą. Tau nors šimtą rozų kalk, o tu vis savąją. Toj ragana tol kalė, tol lojo karaliui, kol karalius liepė jį. papjaut. Jam vis kala ir kala, kad ženytųs.
kaltinaĩ. Kaltinaĩ įkalau, ka tik nėko neužmirštų, o vis tiek nėko nemačijo.

5. dėtis į galvą, (ppr. mechaniškai) mokytis: Mergaitės ir per pamokas kala. Klasėj ar šokiuose mokais ir mokaisi, dieną ir naktį niekus kali. Tuos žodžius vyriškis kalėsi (dėjosi) į galvą. Aš kaldavausi pamokas.

6. kirsti, kapoti: Pradėjo anas kált kirviu – kapoja ir juokias. Jis skylę kãla vartikšliui. Dar vaikų neturi, o jau praustis nekotaitę kala. Teip šąla, lyg kálte kãla. Genys medy skylę kãla. Kãla kap genys lizdą. kapojant gaminti: Reiktų kalt (iš akmens nukalti, iškapoti, padaryti) naujos girnos.

7. aštrinti, plakti (girnas): Jis pats mokėjo girnas kálti, nereikėjo jam nė girnakalio. Jie turi norakinį plaktuką girnom kálti. Kazas girnas turi kálti, po tam grūdus smulkiai malti. Girnų nekalsi, sūnaus nebarsi – geros duonos nevalgysi. Davatkos liežuvis mala kap nekaltos girnos.

8. lįsti, dygti; veržtis, sprogti: Kai kur iš lomų kalėsi žolė. Kalėsi iš po pernykščių lapų melsvos žibuoklės. Baravykas ką tik kãlasi iš žemės. Po lietaus jau ir bulvės pradės káltis. Tikras pavasaris: paupy kalas žolė. Greitai pradės pumpurai káltis. Iš varpų kalasi balti grūdai. Jam pradėjo kaltis ūsai. Vaikui dantys kãlasi. Ir mano bernioko šit tik antruos metuos pradėjo dantes kaltis. Kai mergaitėm pradeda kakos kaltis, tai bernai sako: „Tu in viedrą griuvai“. [Vyriškio] pakaušyje jau kalasi (rodosi) plikė.

9. luptis, skilti, riedėti, ristis (paukščiukams iš kiaušinių): Viščiukas, žąsiukas rieta kiaušinyje; surietėjęs kalasi, išsikala; išsikalęs išsirita. Pagaliau kiaušiniai pradėjo káltis po vienas kito. Nesikala viščiukai – gal kad medžių sprogime. Ančiukai jau šiandie turi pradėt káltis. Jau kalasi viščiukai, greit išsiris.

10. metalą kūju plakti: Mes turime be atvangos kalti ant visų priekalų. Kalvis kãla su kūjumi. Rado kalvį kalvėj kãlant. Vienas kala, kitas zalatija (vienas gerai kalba, kitas dar geriau; apkalba, bliauzgia) . Kalk geležį, kol karšta. Kalk, pakol karštas gelžis. Kalk plieną, kol yr įkaitęs. Kalus kalus, reik ir pazalatyti. Kalk su velniu an pusės (kalk vieną kartą geležin, o kitą priekalan), ir seksis. iš metalo ką daryti: Kalu pinigus. Lietuviai teip pat kãlo ir aukso pinigus. Ką jūs kalste iš žiedelių, ką jūs siūste iš galionų? Ringoj kalti pentineliai, Danskoj megztos kamanelės. Ne karčemos gerta, pinigėliai kalti. Iš žiedelių auksinėlių kalsva po du pentinėliu. Grašį kala su didžiu darbu mincorius. Kur pinigas kaltas, čia jis ir galioja.

11. kurti, organizuoti: Jie proletarų laisvę kalė be poilsio – dienas, naktis. Dauguma mūsų valstiečių jau kala savo darbu kolektyvinę bendrą laimę. Visa šalis kalė pergalę prieš nepakenčiamą priešą. Tesikalie jie. sau naują gyvenimą.

12. uždirbti (pinigus): Jis jau gimnazijos suole piešiniais kala pragyvenimą, mokymosi sąlygas.

13. taupyti, dėti, krauti: Tėvas pinigus tik kala ir kala. Taupiai per metų metus jis kalė centą prie cento. Jis kãla (krauna) pinigėlius.

14. plakti, tinti (dalgį), aštrinti: Pati šienapjūtė dabar, vyrai tik kala dalges. Ar iki pietų ir kalsi tu tą dalgį? Da dalgės nekáltos, o jau reikia eit pjauti. Nemokėdamas dalgį kalai ir sutraukei. Ar jau reikia kált dalgė? Iš ryto visur kãla dalgius. Dalgį kálti.
káltas numáltas panašus: Sūnus į tėvą káltas numáltas.
apkálti, àpkala, àpkalė (apkãlo).

1. apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj. Apkala vaikas berną, ir tiek.

2. kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas. Tamsus namelis lentoms apkaltas. Apsikalk (apsimušk) klojimą lentom.

3. aptverti: Paprašyčia savo mielo broliukėlio, kad apkaltų man darželio žoles balesėliais.

4. kalviu būnant aptarnauti: Paparčiai kalvės neturėjo: Auškis ateidamas liuob apkals papartiškius.

5. apkaustyti: Apkalu lankais. Apkalu geležim. Apkaltas rykas geležimis. Apkalė ratus. Danties paviršius lyg plienu apkaltas. | Molis apkãlo sėjimus. Atsiranda žemė balta, žemė šalčio jau apkalta. Tamsos ir prietarų grandinėmis buvo apkalusi buržuazija kaimo darbo žmones. Mėsos kalnas geležim apkaltas. Nusivilk tą žiponą – ir būna apsikalęs (apsivilkęs) !

6. surakinti, atimti laisvę, pasodinti į kalėjimą: Jis parėjęs tuoj tėvą apkalė į kalėjimą. Lenciūgais apkalu. Apkaltas esmi. Laikau apkaltą. Anie àpkalė vagį, t. y. į kalinį (kalėjimą) įdėjo. Moteros dar ginčijo, bet įrodymų buvo užtektinai, dėl to jas tuojau apkalė (suėmė) . Vyresnybė suėmė žmogžudį, apkalo ir nuvežė į turmą. Nutveria patį kunigaikštį ir su jo tarnais apkala. Būdamas jau apkaltas saituose. Karalius papykęs Joną apkalė. Apkaltuosius išvedęs.

7. pamėgti, pamilti, prie ko prisirišti: Apsikalo vieną vaiką, a kitų avis nemato. Žąsinas mylėjo apsikalęs tik vieną žąsį, o kitų ne. Ans apsikalęs šią mergą.
šìrdį apkálti patraukti, pavilioti: Kartą apkalusi vaikio širdį, vedžiojo paskui jį už nosies.
atkálti, àtkala, àtkalė (atkãlo).

1. atmušti: Atkálk duris, langenyčias! Atkėlė vartus, atkalė kuolus, priėmė nakvynėlėn. Tai vaikas plaktuku atkalė [durų skląstį]. Tokiam kavalieriui verta dar snukį atkálti (sumušti) . Retai atkaldamas (aiškiai tardamas) žodžius, paklausė Survila. Jau atkálta atkálta mamutė (duktė labai panaši į motiną) .

2. atšipinti kalant: Kaltą atkaliau. Lapė nubėgo užukalnėn, atkalo atkalo kirvynus in akmenį ir atanešė atraitotais ašmenimis. Argi jau ir šitas kirvis atsikãlęs?

3. atidirbti, atsimokėti: Išsyk turėjau skolos, bet dabar jau atsìkaliau.
įkálti, į̃kala, į̃kalė (įkãlo)

1. įmušti, įvaryti kalant: Tą vinį įkálk į sieną. Įkalu, įmušu. Sienoj inkálta lentukė. Raudonas semaforas lyg milžino akis įkaltas tamsoje. Įkalu vinį. Įkalti kuolelius. Tada rikes tolyn įkala. Stovi kaip įkaltas. Pri žemės kaip įkalti buvom. Aš tuos akinius užsidėjau, rodos, kad kitas akis į̃kaliau. Įsikálk sienon vinį, tai turėsi kur rūbus pasikabinti. Įsikaliau kalne kuolaitį. Dantys yra įsikalę į žandikaulių duobutes. Mietu nesusijuosi, virve neįsikálsi.

2. įdėti į atmintį, įsakmiai įsakyti: Įkalti į galvą. Kvailam vis tiek į galvą proto neįkalsi. Mokyklose mokslą vaikams kalte įkala. Kiek jam įkalė, tiek žino. Į galvą įsikalė mintis, kad jis jau miršta. Kad geriau įsikalčiau kiekvieną žodį, skaitau garsiai. Kai kokį vinį insikaliau galvon, tai ir nepamirštu. Viena (pasaka) giliai pomėtyj mano įsikalė.

3. įdirbti, uždirbti: Juk jau daug pas jį yra įkalta, bet neturim iš ko atiduot, ir tiek.

4. surakinti, į pančius įdėti: Į geližius įkalei.
į gálvą (kãktą) įsikálti gerai įsidėmėti: Inskãlo galvõn durną mislį. Tai ir įsikalkit kakton: ne tas stipras, kas smogia, bet kas atlaiko.
iškálti, ìškala, ìškalė (iškãlo).

1. išmušti, išvaryti kalant: Išmušu, iškalu vinį. Iškálk virbalus iš balžienų ekėčių.

2. mechaniškai išmokti: Rytdienai šitų pamokų iškalt negalėsiu. Jis labai negabus: kiekvieną lekciją turi iškalti.

3. iškirsti, iškapoti: Ižrėžiu, ižpjaustau, ižkalu ant akmenio. Ižkaltas akmuo. Iškalk tu čia skylę. Ant to akmenio šiokį iškalo parašą. Kelias sekundes pastovėjo kaip iš akmens iškaltas. Akmenyje iškáltame. Genio medy skylė išsikalta. Kalte išsikals (susiformuos) jo karakteras.

4. išplakti (girnas): Kaip čia iškálti girnas?! Girnos iškaltos, nėr vandens, nėr malinio.

5. išdygti: Kaip uždiržt žemė, bulbės stovi pasvadintos, kol beišsikala. Nuo išsikalusios žolės kvapo apsisuko galva.

6. iššauti, iškišti: Daboja, net akis iškalęs (išpūtęs, išsproginęs) . Grėtė pakelia akis ir pamato siaurą, su išsikalusiais skruostikauliais Martyno veidą. Žandai išsikalę to žmogaus.

7. išriedėti, išsiristi: Išsikalus žvirblaičiams, vėl ateis sunkus tėvams darbas – vėl reikės ieškoti vikšrų vaikams penėti. Išsikalo vištelis, išsiskėlė. Viščiukas išsikala ir išsirita iš kiaušinio.

8. padaryti kalant: Jis iškalė gražią porą kilpų ir žąslus.

9. atpalaiduoti: Iš geležinių pančių iškala.

10. išaštrinti, išplakti (dalgį): Iškálti dalgį. Iškalė dalgę su balankom. Iškálk man dalgį. Neiškalęs dalgelio, nepapjausi žolelės. Tai gerai bus [plaktukas] nor namie tėvui dalgį išsikált.
nukálti, nùkala, nùkalė (nukãlo).

1. numušti, nudaužti; nuvaryti: Nekišk rankų po plaktuku, bo nagus nukálsiu. Nukãlo, ir ką tu padarysi. Tai jau tavo nagai nerimsta, nukálsiu, tai nurims. | Lankai buvo nukaltì nuo girnų. Kaldamas vinį, nusìkalė pirštus.

2. padaryti kalant: Kalviai lazdą nukãlo dvylikos birkuvų. Aš vinį nukálčio naują, tave bekaldamà, bemokydama. Paėmė nukãlo geležinį verpstę. Kalvis nùkala naujus noragus. Gasparas kai nukaldavo [žiedą],
tai nepažinsi, kad nepirktas. Tėvas nukals vario tiltelį. Rūpinuos, kad būtų nukaltas žiedelis. Jisai davė tokį lenciūgą nukált. Turiu brolį kalviuką, nukals vario tiltuką. Iš sidabro piningų nukalti. Iš pakavos priekalą nukalo (pasigyrė) . Reiktų da kitas kirvis nuskálti. Aš nusikalsiu vario dalgelį, aš nušienausiu žalią rūtelę. Ans nusikaldavo kirvį. Ir nuskalau padkavėles, ir nulėjau kamanėles.

3. sukurti: Jaunius turėjo. nukalti gramatikos terminus. Leninas nukalė naują revoliucijos teoriją, proletariato taktiką revoliucijoje. Tarybų valdžia mums suteikė sąlygas patiems nusikalti sau laimę. įkurti, suorganizuoti: Skirtingi ir įvairiarūšiai yra tie elementai, iš kurių darbininkų klasei tenka nusikalti savo partiją. pasiekti, laimėti: Savo laisvę ir nepriklausomybę didžioji ukrainiečių tauta nukalė ir apgynė ilgus amžius trukusioje kovoje su svetimšaliais engėjais ir pavergėjais. Tarybinės Armijos pergalės prieš fašistinius agresorius buvo nukaltos visos tarybinės liaudies.

4. kalant pastatyti: O jie man nukals aukštą klėtelę ant keturių kampelių. | Tvartą veršiams staldè nukalti.

5. kalant. nusigyventi: Buvo kalvis labai biednas, ilgainiuo visai nusikãlo.

6. nusigerti: Visai nusikãlęs nuėjo namo.
pakálti, pàkala, pàkalė (pakãlo)

1. pamušti: Pakalk šaknį obelies su kaltu: be kalto negal prieiti pri sergančios šaknies. | Pakalk biškį tvirčiau pakalėlį.

2. iš apačios prikalti: Kad ne šventa diena, tai jau būčiau pakalęs puspadžius.

3. padirbėti kalvėje: Kalvis dar kurį laiką pakalo.

4. pakaustyti: Jis turėjo arklį baltą, an visų kojų pakaltą.

5. paaštrinti: Duokit, aš jums kirvelius pakalsiu.

6. pamėgti: Šuo pasikalęs ant mėsos – kito nieko neėda, tik mėsą, tik noria mėsos.
parkálti, par̃kala, par̃kalė

1. parbaigti, nuvaryti, nukamuoti: Arkliai nuo darbų parkálti. Tep parsikãlęs, kad vos pasivelka. Į rudenį tai aš su tais darbais parsìkaliau, kad jau.

2. pareiti, parplūkti: Tai juokas, šitiek kelio parkalėm (dėl to ir kojos sopa).
pérkalti.

1. kiaurai pervaryti, permušti: Párkalk kiaurai vinį. Cvekiuku párkalsiu. Davė perkalt vinimis. Pamokino jį per padus savo kurpių geležinius negelius persikalti.

2. perkelti prie kuolo pririštą gyvulį į kitą vietą: Pareidama pérkalk ir karves. Eik pérkalsi arklį, bo mož jau bus išėdęs. Pérkalk karvę kiton vieton!

3. perkalbėti: Ji ir šunelį būt perkalus savo prašymu. Nieks jo neperkals.

4. iš naujo nukalti (kalvėje): Plieno kardą jis su meile į arklą spindintį perkals. Nu šis vėl sugrįžęs pas tuos kalvius, vėl liepęs par nauja parkalti. iš naujo pagaminti: Tarybinė Armija daugelį savo ginklų perkalė į traktorius.

5. perdirbti žodį: Jauniaus santara tėra lietuviškai perkaltas lotyn. consonans.
prakálti, pràkala, pràkalė.

1. pramušti, pradaužti: Kad galvos neprakaltų. Pràkalė pakaušį. Dangų ir žemę akimis prakalkim. Lašas po lašo ir akmenį prakala. Našlaičių ašaros ir akmenį prakala. Jo galva ant mokslo prakalta (jis labai nori mokytis, labai mokosi) . Greitai greitai prasikals vanduo, nuo kalnelių pradės tekėti upeliai.

2. prakirsti, prakapoti: Stuobrys per visą svietą, genys per visą vieką kala, kala ir neprakala.

3. išdygti: Nespėjo žolė prasikálti, jau ir gena. Ar jau Jonukui visi dančiukai prasikalė? Ūsiukai prasikalė. Pirmas kultūros grūdelis prasikalė. Kalvelių kupros vis labiau prasikala iš po sniego. Iš už debesų prasikalė delčia.

4. praskilti; išriedėti (iš kiaušinio, ikrų): Visi kiaušiniai kartu prasikalė. Jau kiaušiniai prasikalę, greit išeis viščiukai. | Kas yr – prasìkala greit, ale kad išsirist [viščiukai] negali. Šiąnakt dar trijų viščiukų prasikalta. Be vištos galima susilaukti viščiukų prasikalant. | Jaunos žuvys iš ikrelių prasikala nevienodu laiku.

5. kurį laiką dirbti kalvio darbą: Aš visą vieką pràkaliau žagres.

6. pragerti: Tėvas visus pinigus prakalė.
prikálti, prìkala, prìkalė.

1. primušti, prisegti kuo: Vinimi, negeliu prikalu, primušu. Lentyną prie sienos prikálk. Prikalė raštą prie durių. Gaidelis šeštas, ant girnos prikaltas, kojele mina, saujele pila. Nemiegu, o kap prikãlę lovo [je] laiko (tingisi labai keltis) . Prikaltasis prie skūnės vanagas labai didelis. Tartum kokia nematoma jėga prikalė jį prie žemės. Nors prikalk liežuvį, vis tiek pasakys, neiškęs. Partijos vadas buvo prikaltas prie patalo (sunkiai sirgo) .

2. daug sukalti ko: Prikalti daug (vinių), prikalinėti.

3. pririšti, pritvirtinti prie kuolo: Prìkaliau karves in dirvono. Nuejęs prìkalu karvę – žiūrėk, ir ištraukia kuolelį. Arklius nakčiai ant dobilų prikalame.

4. prikalbėti, prisakyti: Prišnekėję, prikalę pamokslų ir patarimų. Ar ne jūs man ausis prikalėte, kaip duok, teip duok karalių?

5. pridirbti (iš metalo): Jau prikalta daugel plieno, ateis dėl jų. tokia diena!

6. uždirbti: Prikalė pinigų. Ji turi pinigų prisikalusi.

7. sudaužti: Na, prikalkime stikliukus!
sukálti, sùkala, sùkalė

1. sumušti, suvaryti mušant: Sukalu, sumušu. Prikirto miške pagalių ir sukalė juos į žemę. Šitan medin labai lengvai vinys susikals.

2. kalimu ką padaryti: Plaustas iš ramstų sukáltas. Sukalė trūną tep, kap lovį. Maž sukalsi (padirbsi) kokį kuparėlį ant greitosios. Reikia dar man akėčios sukalt. Mislijom lentų paims, mažu kokią daržinikę sukals. Tai buvo tvirtai sukalta šeima (visi tėvo klausė) . Vienas kitas susikalė pastogę gyvuliui.

3. privarginti, priplūkti: Ėjau plentu ir kojas sukaliau.

4. suvaikščioti: Be reikalo tokį kelią sùkaliau. Tiek daug sukaliau, o nieko nelaimėjau. Jau tris kartus sùkaliau į vakarėlį.

5. susakyti, priminti: Motina sukalė viską, kas reikalinga, sūnui į galvą.

6. kalimu ką kam sunaudoti: Jie kalavijus savo į noragus sukals. Vienų vinių kiek pãduos susikala!

7. uždirbti, sutaupyti: Kiek ta rankelė yra prisidirbusi, kiek skatiko sukalusi. Žmogus dirba, netingi, tai ir sùkala kokį šimtiką. Per didelį spaudimąsi jis sukaldavo kiek pinigų. Jis susikalęs pinigų.

8. sukaustyti: Sukals kojas klevo vageliais.

9. sudygti: Ar matai, kaip gražiai susikals kviečiai!

10. sumušti: Jį sukalė, sukaustė čebatais.

11. suduoti, smogti: Sùkalė samčiu par pakaušį.

12. susidurti: Šoko per langą ir kojas susikalė.
užkálti, ùžkala, ùžkalė (užkãlo)

1. užduoti, uždaužti: Gerai kad kas užkáltų tokiam – daugiau nesivalkiotų. Nekišk pirštų, ba, kai užkálsiu per nagus, eisi kaukdamas. Man smarkiai užkãlo par nosį. Aš noriu par tą pypką užkálti. Kad užkaláu, ėjo kiaulė brungzdama. Susimušė vaikėzai ir, matyt, viens kitam gerokai užsìkalė. | Ant kaktos užsikaliau didžiulį guzą. | Kad tu šitaip ant mane pasakei, tai dabar užsikalkie (nekalbėk) .

2. kalimu uždaryti, užtaisyti, užvaryti: Jau stipriai užkaliau bačką. Užkėlė vartus, užkalė kuolus, užleido lenciūgužėlius. Vinimis palenktomis užkalu. Prisiminė, kad rėmai užkalti. Užkalk užkalą, tai kirvis nebkris.

3. mechaniškai mokantis, nusikamuoti: Tu kali kali ir užsikali: kai pabaigsi gimnaziją, nė savo vardo nebežinosi.

4. uždirbti, kalvio darbą dirbant; su vargu uždirbti: Ans grašį užkala, t. y. uždirba kalimu. Nebijok, jis kūjeliu nemaža pinigo ùžkala. Kiek kali, tiek ir užkali žmogus. Jis kaukši nuolat po kalvę ir, matyt, užsìkala pinigo. Aš bematant šimtą rublių užsìkaliau.

5. uždaryti: Būk ir būk namie lyg užkaltas. Kaip užkalė namie, tai niekur nei neišleidžia į svietą.

• Žargonai: atkalti

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kálti, </b>kãla, kãlė (kãlo). <br/>1. <span class="explanation">kūju mušti, mušant varyti, smeigti: </span> Kurpius kala, kausto čebatą. Kãlo kylius, nukėlė šėpo apačią, ir tik tuokart atdarė. Čia kalk, čia nelenda. Čia puspadžiai ne kálti, o siūti. Vagį <span class="explanation"> (kablį) </span> į sieną kala. Širdys plakė, kaip kūjais kalo. Bonifaco širdis kalė lyg plaktuku – skaudžiais, greitais dūžiais. <br/><b>kaltinaĩ</b></b>. Jis kaltinai (kūjaičiu) įvaromas. <br/>2. <span class="explanation">mušti, plakti, tvoti: </span> Ot vyras – jam kala per pečius, o anas stovi. Kai pradėjau kalti lazda, tai tuoj paleido rankas. Kad kãlo, tai kãlo ir jį. Šits, rodos, žmogus nieko, bet kiti broliai pačias kaldavo. Kreivink kaklą sūnaus tavo jaunybėje jo, ir kalk šonus jo, kolai mažas yra. <br/>3. <span class="explanation">taukšėti, kalenti, klekenti; tiksėti: </span> Mašinėle mergaitė raštą kala. Be atvangos smulkiai ir sausai kalė grindis nenutilstančių šokikų užkulniai. Tuo tarpu da kãla [laikrodis]. Svirtis kala kai plaktuku. Kai jis atsigavo, kulkosvaidžiai kalė kažkur visai arti. Išgirdom kalant darbininką genį. Dantys dantį kala iš šalčio. Eik į trobą, ko čia pusplikis kali dantimis. Vilkas kala dantimis iš piktybės. Kala kala <span class="explanation"> (šaudo) – </span> kokią valandą. Žiogeliai kalė ir kalė žolėje. Gandraičiai dantis kala, sparnus plasčioja, greit išlėks. <br/>4. <span class="explanation">nuolat sakyti, įkalbinėti; įmokyti: </span> Barbora tokius patarimus kalė ir kalė Martynienei į galvą. Tau nors šimtą rozų kalk, o tu vis savąją. Toj ragana tol kalė, tol lojo karaliui, kol karalius liepė jį. papjaut. Jam vis kala ir kala, kad ženytųs. <br/><b>kaltinaĩ</b></b>. Kaltinaĩ įkalau, ka tik nėko neužmirštų, o vis tiek nėko nemačijo. <br/>5. <span class="explanation">dėtis į galvą, (ppr. mechaniškai) mokytis: </span> Mergaitės ir per pamokas kala. Klasėj ar šokiuose mokais ir mokaisi, dieną ir naktį niekus kali. Tuos žodžius vyriškis kalėsi <span class="explanation"> (dėjosi) </span> į galvą. Aš kaldavausi pamokas. <br/>6. <span class="explanation">kirsti, kapoti: </span> Pradėjo anas kált kirviu – kapoja ir juokias. Jis skylę kãla vartikšliui. Dar vaikų neturi, o jau praustis nekotaitę kala. Teip šąla, lyg kálte kãla. Genys medy skylę kãla. Kãla kap genys lizdą. <span class="explanation">kapojant gaminti: </span> Reiktų kalt <span class="explanation"> (iš akmens nukalti, iškapoti, padaryti) </span> naujos girnos. <br/>7. <span class="explanation">aštrinti, plakti (girnas): </span> Jis pats mokėjo girnas kálti, nereikėjo jam nė girnakalio. Jie turi norakinį plaktuką girnom kálti. Kazas girnas turi kálti, po tam grūdus smulkiai malti. Girnų nekalsi, sūnaus nebarsi – geros duonos nevalgysi. Davatkos liežuvis mala kap nekaltos girnos. <br/>8. <span class="explanation">lįsti, dygti; veržtis, sprogti: </span> Kai kur iš lomų kalėsi žolė. Kalėsi iš po pernykščių lapų melsvos žibuoklės. Baravykas ką tik kãlasi iš žemės. Po lietaus jau ir bulvės pradės káltis. Tikras pavasaris: paupy kalas žolė. Greitai pradės pumpurai káltis. Iš varpų kalasi balti grūdai. Jam pradėjo kaltis ūsai. Vaikui dantys kãlasi. Ir mano bernioko šit tik antruos metuos pradėjo dantes kaltis. Kai mergaitėm pradeda kakos kaltis, tai bernai sako: „Tu in viedrą griuvai“. [Vyriškio] pakaušyje jau kalasi <span class="explanation"> (rodosi) </span> plikė. <br/>9. <span class="explanation">luptis, skilti, riedėti, ristis (paukščiukams iš kiaušinių): </span> Viščiukas, žąsiukas rieta kiaušinyje; surietėjęs kalasi, išsikala; išsikalęs išsirita. Pagaliau kiaušiniai pradėjo káltis po vienas kito. Nesikala viščiukai – gal kad medžių sprogime. Ančiukai jau šiandie turi pradėt káltis. Jau kalasi viščiukai, greit išsiris. <br/>10. <span class="explanation">metalą kūju plakti: </span> Mes turime be atvangos kalti ant visų priekalų. Kalvis kãla su kūjumi. Rado kalvį kalvėj kãlant. Vienas kala, kitas zalatija <span class="explanation"> (vienas gerai kalba, kitas dar geriau; apkalba, bliauzgia) </span>. Kalk geležį, kol karšta. Kalk, pakol karštas gelžis. Kalk plieną, kol yr įkaitęs. Kalus kalus, reik ir pazalatyti. Kalk su velniu an pusės <span class="explanation"> (kalk vieną kartą geležin, o kitą priekalan), </span> ir seksis. <span class="explanation">iš metalo ką daryti: </span> Kalu pinigus. Lietuviai teip pat kãlo ir aukso pinigus. Ką jūs kalste iš žiedelių, ką jūs siūste iš galionų? Ringoj kalti pentineliai, Danskoj megztos kamanelės. Ne karčemos gerta, pinigėliai kalti. Iš žiedelių auksinėlių kalsva po du pentinėliu. Grašį kala su didžiu darbu mincorius. Kur pinigas kaltas, čia jis ir galioja. <br/>11. <span class="explanation">kurti, organizuoti: </span> Jie proletarų laisvę kalė be poilsio – dienas, naktis. Dauguma mūsų valstiečių jau kala savo darbu kolektyvinę bendrą laimę. Visa šalis kalė pergalę prieš nepakenčiamą priešą. Tesikalie jie. sau naują gyvenimą. <br/>12. <span class="explanation">uždirbti (pinigus): </span> Jis jau gimnazijos suole piešiniais kala pragyvenimą, mokymosi sąlygas. <br/>13. <span class="explanation">taupyti, dėti, krauti: </span> Tėvas pinigus tik kala ir kala. Taupiai per metų metus jis kalė centą prie cento. Jis kãla (krauna) pinigėlius. <br/>14. <span class="explanation">plakti, tinti (dalgį), aštrinti: </span> Pati šienapjūtė dabar, vyrai tik kala dalges. Ar iki pietų ir kalsi tu tą dalgį? Da dalgės nekáltos, o jau reikia eit pjauti. Nemokėdamas dalgį kalai ir sutraukei. Ar jau reikia kált dalgė? Iš ryto visur kãla dalgius. Dalgį kálti. <br/><b> káltas numáltas</b> <span class="explanation">panašus: </span> Sūnus į tėvą káltas numáltas. <br/><b>apkálti, </b>àpkala, àpkalė (apkãlo). <br/>1. <span class="explanation">apdaužyti; apmušti: </span> Apkalu, apmušu. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj. Apkala vaikas berną, ir tiek. <br/>2. <span class="explanation">kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: </span> Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas. Tamsus namelis lentoms apkaltas. Apsikalk <span class="explanation"> (apsimušk) </span> klojimą lentom. <br/>3. <span class="explanation">aptverti: </span> Paprašyčia savo mielo broliukėlio, kad apkaltų man darželio žoles balesėliais. <br/>4. <span class="explanation">kalviu būnant aptarnauti: </span> Paparčiai kalvės neturėjo: Auškis ateidamas liuob apkals papartiškius. <br/>5. <span class="explanation">apkaustyti: </span> Apkalu lankais. Apkalu geležim. Apkaltas rykas geležimis. Apkalė ratus. Danties paviršius lyg plienu apkaltas. | Molis apkãlo sėjimus. Atsiranda žemė balta, žemė šalčio jau apkalta. Tamsos ir prietarų grandinėmis buvo apkalusi buržuazija kaimo darbo žmones. Mėsos kalnas geležim apkaltas. Nusivilk tą žiponą – ir būna apsikalęs <span class="explanation"> (apsivilkęs) </span> ! <br/>6. <span class="explanation">surakinti, atimti laisvę, pasodinti į kalėjimą: </span> Jis parėjęs tuoj tėvą apkalė į kalėjimą. Lenciūgais apkalu. Apkaltas esmi. Laikau apkaltą. Anie àpkalė vagį, t. y. į kalinį <span class="explanation"> (kalėjimą) </span> įdėjo. Moteros dar ginčijo, bet įrodymų buvo užtektinai, dėl to jas tuojau apkalė <span class="explanation"> (suėmė) </span>. Vyresnybė suėmė žmogžudį, apkalo ir nuvežė į turmą. Nutveria patį kunigaikštį ir su jo tarnais apkala. Būdamas jau apkaltas saituose. Karalius papykęs Joną apkalė. Apkaltuosius išvedęs. <br/>7. <span class="explanation">pamėgti, pamilti, prie ko prisirišti: </span> Apsikalo vieną vaiką, a kitų avis nemato. Žąsinas mylėjo apsikalęs tik vieną žąsį, o kitų ne. Ans apsikalęs šią mergą. <br/><b> šìrdį apkálti</b> <span class="explanation">patraukti, pavilioti: </span> Kartą apkalusi vaikio širdį, vedžiojo paskui jį už nosies. <br/><b>atkálti, </b>àtkala, àtkalė (atkãlo). <br/>1. <span class="explanation">atmušti: </span> Atkálk duris, langenyčias! Atkėlė vartus, atkalė kuolus, priėmė nakvynėlėn. Tai vaikas plaktuku atkalė [durų skląstį]. Tokiam kavalieriui verta dar snukį atkálti <span class="explanation"> (sumušti) </span>. Retai atkaldamas <span class="explanation"> (aiškiai tardamas) </span> žodžius, paklausė Survila. Jau atkálta atkálta mamutė <span class="explanation"> (duktė labai panaši į motiną) </span>. <br/>2. <span class="explanation">atšipinti kalant: </span> Kaltą atkaliau. Lapė nubėgo užukalnėn, atkalo atkalo kirvynus in akmenį ir atanešė atraitotais ašmenimis. Argi jau ir šitas kirvis atsikãlęs? <br/>3. <span class="explanation">atidirbti, atsimokėti: </span> Išsyk turėjau skolos, bet dabar jau atsìkaliau. <br/><b>įkálti</b>, į̃kala, į̃kalė (įkãlo) <br/>1. <span class="explanation">įmušti, įvaryti kalant: </span> Tą vinį įkálk į sieną. Įkalu, įmušu. Sienoj inkálta lentukė. Raudonas semaforas lyg milžino akis įkaltas tamsoje. Įkalu vinį. Įkalti kuolelius. Tada rikes tolyn įkala. Stovi kaip įkaltas. Pri žemės kaip įkalti buvom. Aš tuos akinius užsidėjau, rodos, kad kitas akis į̃kaliau. Įsikálk sienon vinį, tai turėsi kur rūbus pasikabinti. Įsikaliau kalne kuolaitį. Dantys yra įsikalę į žandikaulių duobutes. Mietu nesusijuosi, virve neįsikálsi. <br/>2. <span class="explanation">įdėti į atmintį, įsakmiai įsakyti: </span> Įkalti į galvą. Kvailam vis tiek į galvą proto neįkalsi. Mokyklose mokslą vaikams kalte įkala. Kiek jam įkalė, tiek žino. Į galvą įsikalė mintis, kad jis jau miršta. Kad geriau įsikalčiau kiekvieną žodį, skaitau garsiai. Kai kokį vinį insikaliau galvon, tai ir nepamirštu. Viena (pasaka) giliai pomėtyj mano įsikalė. <br/>3. <span class="explanation">įdirbti, uždirbti: </span> Juk jau daug pas jį yra įkalta, bet neturim iš ko atiduot, ir tiek. <br/>4. <span class="explanation">surakinti, į pančius įdėti: </span> Į geližius įkalei. <br/><b> į gálvą (kãktą) įsikálti</b> <span class="explanation">gerai įsidėmėti: </span> Inskãlo galvõn durną mislį. Tai ir įsikalkit kakton: ne tas stipras, kas smogia, bet kas atlaiko. <br/><b>iškálti</b>, ìškala, ìškalė (iškãlo). <br/>1. <span class="explanation">išmušti, išvaryti kalant: </span> Išmušu, iškalu vinį. Iškálk virbalus iš balžienų ekėčių. <br/>2. <span class="explanation">mechaniškai išmokti: </span> Rytdienai šitų pamokų iškalt negalėsiu. Jis labai negabus: kiekvieną lekciją turi iškalti. <br/>3. <span class="explanation">iškirsti, iškapoti: </span> Ižrėžiu, ižpjaustau, ižkalu ant akmenio. Ižkaltas akmuo. Iškalk tu čia skylę. Ant to akmenio šiokį iškalo parašą. Kelias sekundes pastovėjo kaip iš akmens iškaltas. Akmenyje iškáltame. Genio medy skylė išsikalta. Kalte išsikals <span class="explanation"> (susiformuos) </span> jo karakteras. <br/>4. <span class="explanation">išplakti (girnas): </span> Kaip čia iškálti girnas?! Girnos iškaltos, nėr vandens, nėr malinio. <br/>5. <span class="explanation">išdygti: </span> </span> Kaip uždiržt žemė, bulbės stovi pasvadintos, kol beišsikala. Nuo išsikalusios žolės kvapo apsisuko galva. <br/>6. <span class="explanation">iššauti, iškišti: </span> Daboja, net akis iškalęs <span class="explanation"> (išpūtęs, išsproginęs) </span>. Grėtė pakelia akis ir pamato siaurą, su išsikalusiais skruostikauliais Martyno veidą. Žandai išsikalę to žmogaus. <br/>7. <span class="explanation">išriedėti, išsiristi: </span> Išsikalus žvirblaičiams, vėl ateis sunkus tėvams darbas – vėl reikės ieškoti vikšrų vaikams penėti. Išsikalo vištelis, išsiskėlė. Viščiukas išsikala ir išsirita iš kiaušinio. <br/>8. <span class="explanation">padaryti kalant: </span> </span> Jis iškalė gražią porą kilpų ir žąslus. <br/>9. <span class="explanation">atpalaiduoti: </span> Iš geležinių pančių iškala. <br/>10. <span class="explanation">išaštrinti, išplakti (dalgį): </span> Iškálti dalgį. Iškalė dalgę su balankom. Iškálk man dalgį. Neiškalęs dalgelio, nepapjausi žolelės. Tai gerai bus [plaktukas] nor namie tėvui dalgį išsikált. <br/><b>nukálti, </b>nùkala, nùkalė (nukãlo). <br/>1. <span class="explanation">numušti, nudaužti; nuvaryti: </span> Nekišk rankų po plaktuku, bo nagus nukálsiu. Nukãlo, ir ką tu padarysi. Tai jau tavo nagai nerimsta, nukálsiu, tai nurims. | Lankai buvo nukaltì nuo girnų. Kaldamas vinį, nusìkalė pirštus. <br/>2. <span class="explanation">padaryti kalant: </span> </span> Kalviai lazdą nukãlo dvylikos birkuvų. Aš vinį nukálčio naują, tave bekaldamà, bemokydama. Paėmė nukãlo geležinį verpstę. Kalvis nùkala naujus noragus. Gasparas kai nukaldavo [žiedą], tai nepažinsi, kad nepirktas. Tėvas nukals vario tiltelį. Rūpinuos, kad būtų nukaltas žiedelis. Jisai davė tokį lenciūgą nukált. Turiu brolį kalviuką, nukals vario tiltuką. Iš sidabro piningų nukalti. Iš pakavos priekalą nukalo <span class="explanation"> (pasigyrė) </span>. Reiktų da kitas kirvis nuskálti. Aš nusikalsiu vario dalgelį, aš nušienausiu žalią rūtelę. Ans nusikaldavo kirvį. Ir nuskalau padkavėles, ir nulėjau kamanėles. <br/>3. <span class="explanation">sukurti: </span> Jaunius turėjo. nukalti gramatikos terminus. Leninas nukalė naują revoliucijos teoriją, proletariato taktiką revoliucijoje. Tarybų valdžia mums suteikė sąlygas patiems nusikalti sau laimę. <span class="explanation">įkurti, suorganizuoti: </span> Skirtingi ir įvairiarūšiai yra tie elementai, iš kurių darbininkų klasei tenka nusikalti savo partiją. <span class="explanation">pasiekti, laimėti: </span> Savo laisvę ir nepriklausomybę didžioji ukrainiečių tauta nukalė ir apgynė ilgus amžius trukusioje kovoje su svetimšaliais engėjais ir pavergėjais. Tarybinės Armijos pergalės prieš fašistinius agresorius buvo nukaltos visos tarybinės liaudies. <br/>4. <span class="explanation">kalant</span> pastatyti: </span> O jie man nukals aukštą klėtelę ant keturių kampelių. | Tvartą veršiams staldè nukalti. <br/>5. <span class="explanation">kalant</span>. <span class="explanation">nusigyventi: </span> Buvo kalvis labai biednas, ilgainiuo visai nusikãlo. <br/>6. <span class="explanation">nusigerti: </span> Visai nusikãlęs nuėjo namo. <br/><b>pakálti, </b>pàkala, pàkalė (pakãlo) <br/>1. <span class="explanation">pamušti: </span> Pakalk šaknį obelies su kaltu: be kalto negal prieiti pri sergančios šaknies. | Pakalk biškį tvirčiau pakalėlį. <br/>2. <span class="explanation">iš apačios prikalti: </span> Kad ne šventa diena, tai jau būčiau pakalęs puspadžius. <br/>3. <span class="explanation">padirbėti kalvėje: </span> Kalvis dar kurį laiką pakalo. <br/>4. <span class="explanation">pakaustyti: </span> Jis turėjo arklį baltą, an visų kojų pakaltą. <br/>5. <span class="explanation">paaštrinti: </span> Duokit, aš jums kirvelius pakalsiu. <br/>6. <span class="explanation">pamėgti: </span> Šuo pasikalęs ant mėsos – kito nieko neėda, tik mėsą, tik noria mėsos. <br/><b>parkálti, </b>par̃kala, par̃kalė<br/>1. <span class="explanation">parbaigti, nuvaryti, nukamuoti: </span> Arkliai nuo darbų parkálti. Tep parsikãlęs, kad vos pasivelka. Į rudenį tai aš su tais darbais parsìkaliau, kad jau. <br/>2. <span class="explanation">pareiti, parplūkti: </span> Tai juokas, šitiek kelio parkalėm (dėl to ir kojos sopa). <br/><b>pérkalti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiaurai pervaryti, permušti: </span> Párkalk kiaurai vinį. Cvekiuku párkalsiu. Davė perkalt vinimis. Pamokino jį per padus savo kurpių geležinius negelius persikalti. <br/>2. <span class="explanation">perkelti prie kuolo pririštą gyvulį į kitą vietą: </span> Pareidama pérkalk ir karves. Eik pérkalsi arklį, bo mož jau bus išėdęs. Pérkalk karvę kiton vieton! <br/>3. <span class="explanation">perkalbėti: </span> Ji ir šunelį būt perkalus savo prašymu. Nieks jo neperkals. <br/>4. <span class="explanation">iš naujo nukalti (kalvėje): </span> Plieno kardą jis su meile į arklą spindintį perkals. Nu šis vėl sugrįžęs pas tuos kalvius, vėl liepęs par nauja parkalti. <span class="explanation">iš naujo pagaminti: </span> Tarybinė Armija daugelį savo ginklų perkalė į traktorius. <br/>5. <span class="explanation">perdirbti žodį: </span> Jauniaus <span class="explanation">santara</span> tėra lietuviškai perkaltas lotyn. consonans. <br/><b>prakálti, </b>pràkala, pràkalė. <br/>1. <span class="explanation">pramušti, pradaužti: </span> Kad galvos neprakaltų. Pràkalė pakaušį. Dangų ir žemę akimis prakalkim. Lašas po lašo ir akmenį prakala. Našlaičių ašaros ir akmenį prakala. Jo galva ant mokslo prakalta <span class="explanation"> (jis labai nori mokytis, labai mokosi) </span>. Greitai greitai prasikals vanduo, nuo kalnelių pradės tekėti upeliai. <br/>2. <span class="explanation">prakirsti, prakapoti: </span> Stuobrys per visą svietą, genys per visą vieką kala, kala ir neprakala. <br/>3. <span class="explanation">išdygti: </span> </span> Nespėjo žolė prasikálti, jau ir gena. Ar jau Jonukui visi dančiukai prasikalė? Ūsiukai prasikalė. Pirmas kultūros grūdelis prasikalė. Kalvelių kupros vis labiau prasikala iš po sniego. Iš už debesų prasikalė delčia. <br/>4. <span class="explanation">praskilti; išriedėti (iš kiaušinio, ikrų): </span> Visi kiaušiniai kartu prasikalė. Jau kiaušiniai prasikalę, greit išeis viščiukai. | Kas yr – prasìkala greit, ale kad išsirist [viščiukai] negali. Šiąnakt dar trijų viščiukų prasikalta. Be vištos galima susilaukti viščiukų prasikalant. | Jaunos žuvys iš ikrelių prasikala nevienodu laiku. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką dirbti kalvio darbą: </span> Aš visą vieką pràkaliau žagres. <br/>6. <span class="explanation">pragerti: </span> Tėvas visus pinigus prakalė. <br/><b>prikálti, </b>prìkala, prìkalė. <br/>1. <span class="explanation">primušti, prisegti kuo: </span> Vinimi, negeliu prikalu, primušu. Lentyną prie sienos prikálk. Prikalė raštą prie durių. Gaidelis šeštas, ant girnos prikaltas, kojele mina, saujele pila. Nemiegu, o kap prikãlę lovo [je] laiko <span class="explanation"> (tingisi labai keltis) </span>. Prikaltasis prie skūnės vanagas labai didelis. Tartum kokia nematoma jėga prikalė jį prie žemės. Nors prikalk liežuvį, vis tiek pasakys, neiškęs. Partijos vadas buvo prikaltas prie patalo <span class="explanation"> (sunkiai sirgo) </span>. <br/>2. <span class="explanation">daug sukalti ko: </span> Prikalti daug (vinių), prikalinėti. <br/>3. <span class="explanation">pririšti, pritvirtinti prie kuolo: </span> Prìkaliau karves in dirvono. Nuejęs prìkalu karvę – žiūrėk, ir ištraukia kuolelį. Arklius nakčiai ant dobilų prikalame. <br/>4. <span class="explanation">prikalbėti, prisakyti: </span> Prišnekėję, prikalę pamokslų ir patarimų. Ar ne jūs man ausis prikalėte, kaip duok, teip duok karalių? <br/>5. <span class="explanation">pridirbti (iš metalo): </span> Jau prikalta daugel plieno, ateis dėl jų. tokia diena! <br/>6. <span class="explanation">uždirbti: </span> Prikalė pinigų. Ji turi pinigų prisikalusi. <br/>7. <span class="explanation">sudaužti: </span> Na, prikalkime stikliukus! <br/><b>sukálti, </b>sùkala, sùkalė<br/>1. <span class="explanation">sumušti, suvaryti mušant: </span> Sukalu, sumušu. Prikirto miške pagalių ir sukalė juos į žemę. Šitan medin labai lengvai vinys susikals. <br/>2. <span class="explanation">kalimu ką padaryti: </span> Plaustas iš ramstų sukáltas. Sukalė trūną tep, kap lovį. Maž sukalsi <span class="explanation"> (padirbsi) </span> kokį kuparėlį ant greitosios. Reikia dar man akėčios sukalt. Mislijom lentų paims, mažu kokią daržinikę sukals. Tai buvo tvirtai sukalta šeima <span class="explanation"> (visi tėvo klausė) </span>. Vienas kitas susikalė pastogę gyvuliui. <br/>3. <span class="explanation">privarginti, priplūkti: </span> Ėjau plentu ir kojas sukaliau. <br/>4. <span class="explanation">suvaikščioti: </span> Be reikalo tokį kelią sùkaliau. Tiek daug sukaliau, o nieko nelaimėjau. Jau tris kartus sùkaliau į vakarėlį. <br/>5. <span class="explanation">susakyti, priminti: </span> Motina sukalė viską, kas reikalinga, sūnui į galvą. <br/>6. <span class="explanation">kalimu ką kam sunaudoti: </span> Jie kalavijus savo į noragus sukals. Vienų vinių kiek pãduos susikala! <br/>7. <span class="explanation">uždirbti, sutaupyti: </span> Kiek ta rankelė yra prisidirbusi, kiek skatiko sukalusi. Žmogus dirba, netingi, tai ir sùkala kokį šimtiką. Per didelį spaudimąsi jis sukaldavo kiek pinigų. Jis susikalęs pinigų. <br/>8. <span class="explanation">sukaustyti: </span> Sukals kojas klevo vageliais. <br/>9. <span class="explanation">sudygti: </span> Ar matai, kaip gražiai susikals kviečiai! <br/>10. <span class="explanation">sumušti: </span> Jį sukalė, sukaustė čebatais. <br/>11. <span class="explanation">suduoti, smogti: </span> Sùkalė samčiu par pakaušį. <br/>12. <span class="explanation">susidurti: </span> Šoko per langą ir kojas susikalė. <br/><b>užkálti, </b>ùžkala, ùžkalė (užkãlo) <br/>1. <span class="explanation">užduoti, uždaužti: </span> Gerai kad kas užkáltų tokiam – daugiau nesivalkiotų. Nekišk pirštų, ba, kai užkálsiu per nagus, eisi kaukdamas. Man smarkiai užkãlo par nosį. Aš noriu par tą pypką užkálti. Kad užkaláu, ėjo kiaulė brungzdama. Susimušė vaikėzai ir, matyt, viens kitam gerokai užsìkalė. | Ant kaktos užsikaliau didžiulį guzą. | Kad tu šitaip ant mane pasakei, tai dabar užsikalkie <span class="explanation"> (nekalbėk) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kalimu uždaryti, užtaisyti, užvaryti: </span> Jau stipriai užkaliau bačką. Užkėlė vartus, užkalė kuolus, užleido lenciūgužėlius. Vinimis palenktomis užkalu. Prisiminė, kad rėmai užkalti. Užkalk užkalą, tai kirvis nebkris. <br/>3. <span class="explanation">mechaniškai mokantis, nusikamuoti: </span> Tu kali kali ir užsikali: kai pabaigsi gimnaziją, nė savo vardo nebežinosi. <br/>4. <span class="explanation">uždirbti, kalvio darbą dirbant; su vargu uždirbti: </span> Ans grašį užkala, t. y. uždirba kalimu. Nebijok, jis kūjeliu nemaža pinigo ùžkala. Kiek kali, tiek ir užkali žmogus. Jis kaukši nuolat po kalvę ir, matyt, užsìkala pinigo. Aš bematant šimtą rublių užsìkaliau. <br/>5. <span class="explanation">uždaryti: </span> Būk ir būk namie lyg užkaltas. Kaip užkalė namie, tai niekur nei neišleidžia į svietą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.