aplinkybė

aplinkyb|ė
1. paprastai dgs. sąlyga, veikianti ar lemianti padėtį: Susidėjus aplinkybėms, turėjau grįžti anksčiau. Veiksime pagal aplinkybes.
2. gram. antrininkė sakinio dalis, žyminti veiksmo vietą, laiką ir kt.:
Skiriame vietos, laiko, būdo, priežasties ir kt. aplinkybes.
3. teis. koks nors veiksnys, turintis poveikio nusikaltimo pobūdžiui: Kaltę lengvinanti aplinkybė.

• Gairės: Gramatikos terminai, Teisės terminai

Įrašas
Paaiškinimas	aplinkyb|ė 1. paprastai dgs. sąlyga, veikianti ar lemianti padėtį: Susidėjus aplinkybėms, turėjau grįžti anksčiau. Veiksime pagal aplinkybes. 2. gram. antrininkė sakinio dalis, žyminti veiksmo vietą, laiką ir kt.: Skiriame vietos, laiko, būdo, priežasties ir kt. aplinkybes. 3. teis. koks nors veiksnys, turintis poveikio nusikaltimo pobūdžiui: Kaltę lengvinanti aplinkybė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.