policija

policija [vok. Polizei < gr. politcia — valdymas]:
1. kapit. šalyse — specialūs ginkluoti administracijos organai burž. santvarkai ginti ir nustatytai viešajai tvarkai palaikyti;
tų organų būstinė;
2. V. Europoje iki XVII a. — pasaulietinės valstybės valdymas, visi jos reikalai (res politiae kaip opozicija bažnyčios tvarkomiems visuomeninio gyvenimo reikalams — res ecclesiasticae);
3. kai kurių soc. šalių valstybiniai vykdomieji organai, atitinkantys TSRS miliciją.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: policija

Įrašas
Paaiškinimas	polcija [vok. Polizei < gr. politcia — valdymas]: 1. kapit. šalyse — specialūs ginkluoti administracijos organai burž. santvarkai ginti ir nustatytai viešajai tvarkai palaikyti; tų organų būstinė; 2. V. Europoje iki XVII a. — pasaulietinės valstybės valdymas, visi jos reikalai (res politiae kaip opozicija bažnyčios tvarkomiems visuomeninio gyvenimo reikalams — res ecclesiasticae); 3. kai kurių soc. šalių valstybiniai vykdomieji organai, atitinkantys TSRS miliciją.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.