harmonija

harmònija [gr. harmonia — darna]:
1. visumos ir jos dalių darna, vidaus ir išorės, turinio ir formos atitikimas;
2. daugiabalsės muzikos sąskambių ir jų santykių visuma;
1 sąskambis arba kelių sąskambių junginys;
3. muz. teorijos dalis, tirianti akordų sudarymo, jų jungimo dėsnius, tonacijų santykius;
4. lingv. balsių harmonija, kitaip ↗ sinharmonizmas;
5. santaika, sandora, darna, vienybė.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: harmonija

• Gairės: Lingvistikos terminai, Muzikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	harmònija [gr. harmonia — darna]: 1. visumos ir jos dalių darna, vidaus ir išorės, turinio ir formos atitikimas; 2. daugiabalsės muzikos sąskambių ir jų santykių visuma; 1 sąskambis arba kelių sąskambių junginys; 3. muz. teorijos dalis, tirianti akordų sudarymo, jų jungimo dėsnius, tonacijų santykius; 4. lingv. balsių harmonija, kitaip ↗ sinharmonizmas; 5. santaika, sandora, darna, vienybė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.