elementas

elemeñtas [lot. elementum — pirmapradė medžiaga, stichija], ko nors sudėtinė dalis;
dėmuo: 1. vienodą branduolio krūvį turinčių atomų visuma;
chemiškai nedaloma medžiaga;
2. mat. sudėtinė dalis, pvz.: aibės (erdvės) elementas;
3. el. srovės šaltinis, pvz.: galvaninis elementas;
4. filos. pirminis būties pradas, dar vadinamas stichija;
5. kurios nors sudėtingos visumos sudėtinė dalis.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: elementas

• Gairės: Matematikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	elemeñtas [lot. elementum — pirmapradė medžiaga, stichija], ko nors sudėtinė dalis; dėmuo: 1. vienodą branduolio krūvį turinčių atomų visuma; chemiškai nedaloma medžiaga; 2. mat. sudėtinė dalis, pvz.: aibės (erdvės) elementas; 3. el. srovės šaltinis, pvz.: galvaninis elementas; 4. filos. pirminis būties pradas, dar vadinamas stichija; 5. kurios nors sudėtingos visumos sudėtinė dalis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.