.
pečkà (пeчкa).
1. vieta po krosnimi, papečkys, pakrosnė: Suvaryk vištas po pečkà. Po pečkà vištas laikydavo. Kai palesa, į pẽčką [vištas] suvaro. Paršelis po pečkos ėmė žviegti. Sumesk malkas po pečka. Palįsk po pečka ir ištrauk šluotą. Seniau žmonės pinigus kavodavo po pečkà, po kelmu. Šilta kaip po pečka.
2. vieta prieždos šone, kur sužeriama žarijos ir pelenai; židinys: Pilna pečkà žarijų. Pečkõj pelenai sustumta būva. Pelenus sugrieni pečkõn. Testovi puodas pečkõj, kad neatauštų. Pečkà – kur deda trikojį. Pečkõj da žarijų yr.
3. nedidelė niša krosnies sienoje: Paduok degtukus iš pečkõs. Pažiūrėk pečkõn, gal te rasi muilą. Pečkõn meta pirštines padžiovint. Ankšta vieta sienoj, pečkelė.
4. prie krosnies išmūrytas suolas: Paguldysma senutę ant pečkos. Anas visada in pečkõs miegodavo. Atsigulk ant pečkõs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.