Žvirgždavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tylų, neaiškų, nerangų ar netinkamą kalbėjimą, murdimą, niurnėjimą. Dažnai vartojamas apibūdinti nepatenkintą, nerangų ar nesuprantamą kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Senis žvirgždavo sau po nosimi, pykčiuodamas ant oro.
2. Nusiminus vaikas žvirgždavo atsakymus, nenorėdai aiškiai kalbėti.
3. Kaimynai girdėjo tik žvirgždavimą per sieną, bet žodžių nesuprato.
Sinonimai: murdimas, niurnėjimas, kniūksėjimas, šnibždesys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.