Žvingaliavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis niekuo vertų dalykų kalbėjimą, plepėjimą, tuščią žvanginimą. Dažnai vartojamas norint apibūdinti paviršutinišką, neesminę ar bevaisę kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Užteks jau to žvingaliavimo – kalbėkime rimtai.
2. Susirinkime prasidėjo nuo tuščio žvingaliavimo, o tik vėliau perėjo prie svarbių klausimų.
3. Neikvėsk laiko klausydamas jo žvingaliavimo.
Sinonimai: plepėjimas, plynėjimas, žvanginimas, tuščioji kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.