žiovelauti

Žiovelauti – tai žodis, reiškia ilgai, nuobodžiai kalbėti, plepėti, beprasmiškai čiulbėti. Jis vartojamas kaip šnekamosios kalbos, dažnai su neigiama atspalviu (pvz., apie nuobodų, varginantį kalbėjimą).

Pavyzdžiai:
1. Senis vėl pradėjo žiovelauti apie senus laikus.
2. Nustok žiovelauti – nieko esminio nesakai.
3. Visą susirinkimą ji užžiovelavo savo monologu.

Sinonimai: plepėti, malšinti, tralenti, kalbėti be reikalo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziovelauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiovelauti – tai žodis, reiškia ilgai, nuobodžiai kalbėti, plepėti, beprasmiškai čiulbėti. Jis vartojamas kaip šnekamosios kalbos, dažnai su neigiama atspalviu (pvz., apie nuobodų, varginantį kalbėjimą). Pavyzdžiai: 1. Senis vėl pradėjo žiovelauti apie senus laikus. 2. Nustok žiovelauti – nieko esminio nesakai. 3. Visą susirinkimą ji užžiovelavo savo monologu. Sinonimai: plepėti, malšinti, tralenti, kalbėti be reikalo.