Žiotelinė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įėjimą, antrąją patalpą prie pirminės žiočių (pvz., upės, urvo, tunelio). Dažniausiai vartojamas kalbant apie upės žiotis – vietą, kur upė įteka į jūrą, ežerą ar kitą upę.
Pavyzdžiai:
1. Nemuno žiotelinėje dalyje vandens lygis pakilo po liūčių.
2. Urvo žiotelinėje buvo šalta ir vėsu, o gilumoje – šilta.
3. Jie išplaukė pro upės žiotelinę į jūrą.
Trumpai: Žiotelinė – tai priežiotinė erdvė, pirmoji vidinė dalis prie įėjimo (pvz., upės žiočių).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.