žagutis

Žagutis – tai lietuvių liaudies tikėjime pikto dvasia, dažniausiai vaizduojama kaip paukštis (kukutis, pelėdos panašus), kuris žada nelaimę ar mirtį savo balsu (pvz., garsu "žagų, žagų").

Pagrindinės reikšmės:
1. Piktas paukštis-dvasia, pranašaujantis nelaimę.
2. Perkeltine prasme – žmogus, kuris nuolat skundžiasi, nerimauja ar pranašauja blogą.

Pavyzdžiai:
1. Seneliai sakydavo: jei žagutis atsisėda ant namo stogo – namui grėsmė.
2. Nebūk toks žagutis, viskas bus gerai! (apie žmogų, kuris vis įtaria blogiausią).

Trumpai: Žagutis – mitologinė būtybė ar žmogus, kuris „žaga“ (pranašauja nelaimę).

Įrašas
Paaiškinimas	Žagutis – tai lietuvių liaudies tikėjime pikto dvasia, dažniausiai vaizduojama kaip paukštis (kukutis, pelėdos panašus), kuris žada nelaimę ar mirtį savo balsu (pvz., garsu "žagų, žagų"). Pagrindinės reikšmės: 1. Piktas paukštis-dvasia, pranašaujantis nelaimę. 2. Perkeltine prasme – žmogus, kuris nuolat skundžiasi, nerimauja ar pranašauja blogą. Pavyzdžiai: 1. Seneliai sakydavo: jei žagutis atsisėda ant namo stogo – namui grėsmė. 2. Nebūk toks žagutis, viskas bus gerai! (apie žmogų, kuris vis įtaria blogiausią). Trumpai: Žagutis – mitologinė būtybė ar žmogus, kuris „žaga“ (pranašauja nelaimę).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.