žagarūnas

Žagarūnas – tai lietuvių liaudies mitologijoje bloga dvasia, dažniausiai vaizduojama kaip pragaro ar velnio tarnas, kuris kenkia žmonėms (ypač girtuokliams, lošėjams) arba griauna ūkius.

Pagrindinės savybės:
- Atsiranda iš žagarių (degančių rąstų), išmestų į kiemą.
- Gali būti užkviestas sąmoningai (kerais) ar netyčia (išlikus žarijoms).
- Dažnai siejamas su ugnimis, gaisrais, nemalonėmis.

Pavyzdžiai:
1. Kaimo pasakojime: Žmogus, išmetęs žarijas iš pirties, nepilnai užgesino – naktį atsirado žagarūnas ir sukrėtė klėtį.
2. Sakmėse: Girtuoklis, grįžtąs namo tamsią naktį, sutinka žagarūną, kuris jį varo per pievas arba gąsdina.
3. Patarles: „Nerūk žarijų į kiemą – žagarūną iškviesi“ (perspėjimas dėl atsargumo su ugnimi).

Trumpai: Žagarūnas – liaudies mito bloga dvasia, susijusi su ugnimi ir nemalonėmis.

• Gairės: Etnografijos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Žagarūnas – tai lietuvių liaudies mitologijoje bloga dvasia, dažniausiai vaizduojama kaip pragaro ar velnio tarnas, kuris kenkia žmonėms (ypač girtuokliams, lošėjams) arba griauna ūkius. Pagrindinės savybės: - Atsiranda iš žagarių (degančių rąstų), išmestų į kiemą. - Gali būti užkviestas sąmoningai (kerais) ar netyčia (išlikus žarijoms). - Dažnai siejamas su ugnimis, gaisrais, nemalonėmis. Pavyzdžiai: 1. Kaimo pasakojime: Žmogus, išmetęs žarijas iš pirties, nepilnai užgesino – naktį atsirado žagarūnas ir sukrėtė klėtį. 2. Sakmėse: Girtuoklis, grįžtąs namo tamsią naktį, sutinka žagarūną, kuris jį varo per pievas arba gąsdina. 3. Patarles: „Nerūk žarijų į kiemą – žagarūną iškviesi“ (perspėjimas dėl atsargumo su ugnimi). Trumpai: Žagarūnas – liaudies mito bloga dvasia, susijusi su ugnimi ir nemalonėmis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.