Žodis „žabtus“ yra dažniausiai vartojamas kaip šnekamosios kalbos jaustukas, reiškiantis greitą, staigų veiksmą ar judesį („staiga“, „vienu ypu“, „akimirksniu“). Kartais gali baliuoti ir fizinį smūgį ar griebimą.
Pavyzdžiai:
1. „Jis paėmė butelį ir – žabtus! – išgėrė.“
(staiga, vienu ypu)
2. „Žabtus už jo peties!“
(staigiai griebė/sučiumpė)
3. „Žabtus į kambarį ir duris užrakino.“
(akimirksniu, be vilties)
Pastaba:
Nėra literatūrinis žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje arba regioninėje kalboje (ypač vakarinėje Lietuvoje). Gali būti laikomas švelniai žargoniniu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.