Žabalystė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žabalo panašumą, žabališką būseną ar savybę. Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti nemandagumą, grubumą, nemalonų elgesį ar išvaizdą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesiogine prasme:
Jo žabalystė išreiškėsi didelėmis rankomis ir išsikišusiu pilvu.
2. Perkeltine prasme (elgesys):
Jo žabalystė stebėjusius priverstė susiraukti – jis garsiai řėmė ir nieko nesilaikė.
3. Perkeltine prasme (išvaizda):
Senos trobos žabalystę pabrėžė nušlubę sienos ir plytų krūva kieme.
Sinonimai: grubumas, nemandagumas, atžalumas, nerangumas.
Dažniausiai sutinkamas literatūroje ar kalboje kaip metaforinė išraiška.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.