Zaibytis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užmirštą, apleistą, sunykusį daiktą ar vietą.
Pavyzdžiai:
- Senelis iš lūpų išmetė seną zaibytį – sugedusį laikrodį.
- Miško gilumoje aptikome medinį zaibytį – kadaise buvusios sodybos liekanas.
- Pamiršta knyga lentynoje tapo tik zaibyčiu.
Trumpai: Dažnai vartojama apie fizinius objektus, kurie buvo pamiršti ir prarado savo vertę ar paskirtį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.