viekutė

Viekutė – tai švelnus, dažniausiai šeimos ar artimųjų rate vartojamas žodis, reiškiantis mažą, linksmą, gyvą, kartais erzlią mergaitę (retai – berniuką). Gali būti vartojamas ir kaip prievardis, pabrėžiantis žaismingumą ar nerimtumą.

Pavyzdžiai:
1. Ei, viekute, kur taip bėgioji? (kreipiantis į judrią mergaitę).
2. Mūsų ona – tikra viekutė, visą dieną šoka ir juokiasi.
3. Nustok būti tokia viekutė ir atlik namų darbus! (švelniai pabarant).

Sinonimai: užgaulus, šėlsta, gyvutė, irklė.

Įrašas
Paaiškinimas	Viekutė – tai švelnus, dažniausiai šeimos ar artimųjų rate vartojamas žodis, reiškiantis mažą, linksmą, gyvą, kartais erzlią mergaitę (retai – berniuką). Gali būti vartojamas ir kaip prievardis, pabrėžiantis žaismingumą ar nerimtumą. Pavyzdžiai: 1. Ei, viekute, kur taip bėgioji? (kreipiantis į judrią mergaitę). 2. Mūsų ona – tikra viekutė, visą dieną šoka ir juokiasi. 3. Nustok būti tokia viekutė ir atlik namų darbus! (švelniai pabarant). Sinonimai: užgaulus, šėlsta, gyvutė, irklė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.