Vėjavaikystė – tai laikotarpis, kai žmogus jau senas, bet elgiasi kaip vaikas (pvz., kaprizingai, naiviai, priklausomai). Tai metaforiškas žodis, sudarytas iš „vėjas“ (senas) ir „vaikystė“.
Pavyzdžiai:
1. Po insulto jo vėjavaikystė tik sustiprėjo – viską pamiršta ir reikalauja dėmesio kaip mažas vaikas.
2. Senelio vėjavaikystė kartais juokina, kartais neramina šeimą.
3. Knygoje personažas gyvena vėjavaikystėje, grįžęs prie paprastų vaikiškų džiaugsmų.
Sinonimai: senatvinė vaikystė, antroji vaikystė, infantiliumas senatvėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.