"Vėjapūta" – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vietą, kur dažnai pūčia stiprus vėjas (pvz., atvira kalva, pajūris, proskyna).
Pavyzdžiai:
1. Pažodinė prasmė:
"Toji aikštė – tikra vėjapūta, beveik nuolat čia šniokščia vėjas."
2. Perkeltinė prasmė (žmogui ar padėčiai):
"Jo gyvenimas buvo vėjapūta – nuolatos kentėjo išbandymus ir nerimą."
Trumpai: tai vėjuota vieta arba simbolinė nestabili, audringa būsena.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.