Veizėtuvai – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis „regėjimas, matymas, vaizdas“ arba „įvaizdis, išvaizda“. Dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Geras veizėtuvas – geras regėjimas.
2. Blogas veizėtuvas – prastas matymas, akiračio ribotumas.
3. Kalno veizėtuvas – kalno vaizdas, panorama.
Šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar vietovardžiuose (pvz., Veizėtuvų kalnas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.