vaurio|ti, vaurioja, vauriojo 1. loti iš lėto. 2. šnek. niekus kalbėti, zaunyti. vauriojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.
#