varduvininkas

Varduvininkas – tai kalbos dalis, kuri nurodo kvietimą arba kreipimąsi į asį, gyvūną, daiktą ar net abstrakčią sąvoką. Jis vartojamas kaip atskiras kreipinys, nepriklausomas nuo sakinio struktūros.

Pavyzdžiai:
- Asmuo: Jonai, ateik čia!
- Gyvūnas: Šuni, stok!
- Daiktas: Mieloji knyga, kaip dažnai tu mane guodžiai.
- Abstrakcija: Mylimoji tėvyne, esi mums brangi.

Trumpai: Varduvininkas – tai kreipinys, atskirtas kableliais arba šauktuku, pvz., Vaikai, Laura, Žeme.

Įrašas
Paaiškinimas	Varduvininkas – tai kalbos dalis, kuri nurodo asmens, gyvūno, daikto ar reiškinio vardą. Tai yra tikriniai ir bendrieji daiktavardžiai, taip pat vardžiu vadinami būdvardžiai, skaitvardžiai, įvardžiai. Pavyzdžiai: 1. Tikriniai vardai: Jonas, Vilnius, Europa. 2. Bendrieji daiktavardžiai: stalas, meilė, laisvė. 3. Kitų kalbos dalių vardų reikšmė: - Būdvardžiai: Geras (vyras), Baltasis (namas). - Skaitvardžiai: Pirmasis (atvyko). - Įvardžiai: Aš (sakiau), Kas (ateina?). Trumpai: varduvininkas = bet koks žodis, kuris įvardija kažką pavadinimu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.