vadžiódinti, -ina, -ino. vadžioti
1. Aklasis, kurs nesivadžiodinas, tiesiom į duobę įpuola.
išvadžiódinti. išvadžioti 3: Žmogaus širdis beveik nuo Dievo atsikreipia ir visokiu būdu duodas išvadžiodint. Keli iš mano paties brolių davėsi ant girtuoklystės išsivadžiodinti. Bėda tam, kurs nuo tos vienat tikros šventinyčios išsivadžiodina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.