uostai

uõstai. uostaĩ. ūsai:

1. Kurio didi uõstai, tas branguostis. Muno bočius didelius uostùs turėjo. Senis buvo su uõstais, su barza. Uostùs augina, neskuta. Apsišernyk, eidamas į svečius, t. y. barzdą, uostùs pakirpk. Uostai į ausis atsirėmę. Uostai kaip žiogriai. Uõstai tokie nutįsę. Tokie susukti dideli uõstai tie, už ausų čia užbraukti tie galai. Ant galvomis sklastai it dirvoje vagos taukšojo, uostai it kuškiai iš panosės kyšojo. Šaltà buvo, uõstai apšarmoję. Atejo vyras, uõstai geltoni. Uostùs seniau buvo mado [je] nešioti, daba tus uostùs meta šalin. Patys vėjai po galvas uõstams kalanties i žilnant. Tėvas iš krygio parejo su uõstais. Valgydamas ir uostùs šaukšte pamirko. Diedo stati uõstai, visi pasibaido to mano senio. Tur [bernelis] juodus uostelius, vaškytus batelius. Raitytais uostẽliais, geltonais plaukeliais. Ale uosteliùs visi laikė, neskuto, – a senas, a jaunas. Fi, su uõstais tos uogos (pelėsiais apaugusios) . Kviečiai kaip nabago uõstai (blogi, prasti) . Aš su uõstais, tu su uõstais – neknypkiam vienas kito. Vyras po uõstais ir po kantono. Sreba, ka uõstai dreba. po kaukės nosimi prilipinti plaukai ar pan.: Prisilipdysam linų kokių uostùs, prisidėsam ir eisam ubagais. Prisiklejav [o] uostùs, barzdą, dainiuo [ja]. Pasirėdys ubagas, uostùs čia užsidės, kuprą užsidės. [Giltinės] uostai iš paršo šerių, su derva prie lūpų priklijuoti.

2. Svirplys išejęs, uostus pastatęs vaituo špygą rodydams. Kiškis, uostùs turėdamas, žada piršleliu būti. Katinas ka užpūtė par savo uostùs. Žebenkštukai mažiliukai panašūs į [v] overikes, su uostùkais. Vėžio y [ra] tokie uõstai.
per uostùs pérbraukti nieko neduoti: Neįnešė vaiko [po krikšto parvežto],
bobutei par uostùs párbraukė.
per uostùs pū̃sti miegoti: Miesčioniai galia pū̃sti par uostùs – mums yra darbų nū ryto.
píenai nenudžiū́vo nuo uõstų. Jums pienai nenudžiūvo nuo uostų, tai jūs visaip svajojate.
uostùs kraipýti rodyti nepasitenkinimą: Nebtiko, pradėjo uostùs kraipyti.
uostùs išpū̃sti (papū̃sti, užpū̃sti) . didžiuotis: Tas vėl uostùs papū̃tęs: nenoru mašinos plėšti, aš piningų pats turu. Uostùs papū̃tęs vaikščio [ja] tik, nedirba. Uosčiukùs užpū̃tęs kėp kėp eina.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>uõstai</b>. uostaĩ. ūsai: <br/>1. Kurio didi uõstai, tas branguostis. Muno bočius didelius uostùs turėjo. Senis buvo su uõstais, su barza. Uostùs augina, neskuta. Apsišernyk, eidamas į svečius, t. y. barzdą, uostùs pakirpk. Uostai į ausis atsirėmę. Uostai kaip žiogriai. Uõstai tokie nutįsę. Tokie susukti dideli uõstai tie, už ausų čia užbraukti tie galai. Ant galvomis sklastai it dirvoje vagos taukšojo, uostai it kuškiai iš panosės kyšojo. Šaltà buvo, uõstai apšarmoję. Atejo vyras, uõstai geltoni. Uostùs seniau buvo mado [je] nešioti, daba tus uostùs meta šalin. Patys vėjai po galvas uõstams kalanties i žilnant. Tėvas iš krygio parejo su uõstais. Valgydamas ir uostùs šaukšte pamirko. Diedo stati uõstai, visi pasibaido to mano senio. Tur [bernelis] juodus uostelius, vaškytus batelius. Raitytais uostẽliais, geltonais plaukeliais. Ale uosteliùs visi laikė, neskuto, – a senas, a jaunas. Fi, su uõstais tos uogos <span class="explanation"> (pelėsiais apaugusios) </span>. Kviečiai kaip nabago uõstai <span class="explanation"> (blogi, prasti) </span>. Aš su uõstais, tu su uõstais – neknypkiam vienas kito. Vyras po uõstais ir po kantono. Sreba, ka uõstai dreba. <span class="explanation">po kaukės nosimi prilipinti plaukai ar pan.: </span> Prisilipdysam linų kokių uostùs, prisidėsam ir eisam ubagais. Prisiklejav [o] uostùs, barzdą, dainiuo [ja]. Pasirėdys ubagas, uostùs čia užsidės, kuprą užsidės. [Giltinės] uostai iš paršo šerių, su derva prie lūpų priklijuoti. <br/>2. Svirplys išejęs, uostus pastatęs vaituo špygą rodydams. Kiškis, uostùs turėdamas, žada piršleliu būti. Katinas ka užpūtė par savo uostùs. Žebenkštukai mažiliukai panašūs į [v] overikes, su uostùkais. Vėžio y [ra] tokie uõstai. <br/><b> per uostùs pérbraukti</b> <span class="explanation">nieko neduoti: </span> Neįnešė vaiko [po krikšto parvežto], bobutei par uostùs párbraukė. <br/><b>per uostùs pū̃sti</b> <span class="explanation">miegoti: </span> Miesčioniai galia pū̃sti par uostùs – mums yra darbų nū ryto. <br/><b>píenai nenudžiū́vo nuo uõstų</b>. Jums pienai nenudžiūvo nuo uostų, tai jūs visaip svajojate. <br/><b>uostùs kraipýti</b> <span class="explanation">rodyti nepasitenkinimą: </span> Nebtiko, pradėjo uostùs kraipyti. <br/><b>uostùs išpū̃sti (papū̃sti, užpū̃sti) </b>. <span class="explanation">didžiuotis: </span> Tas vėl uostùs papū̃tęs: nenoru mašinos plėšti, aš piningų pats turu. Uostùs papū̃tęs vaikščio [ja] tik, nedirba. Uosčiukùs užpū̃tęs kėp kėp eina.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.