tykas

tỹkas, -à. tykus:

1. Tỹkos jūrios, tỹkas oras. Tykà (nevėjuota) diena. Tỹkas laikas buvo, nė bangavimo buvo. Tỹkas oras, gražus, nėra vėjo. Tykà graži naktis. Naktis buvo tamsi ir tyka. Tykas rytas, nešalnuotas, vieversėliai gieda. O paskui buvo tykà tykà. Tykõ [je] plaukė anie par Nemuną, o kaip grįžo, vilnys pakilo. Kad yr tykà, tad gali dirbti ant jūrai, o kad audra, negal įeiti. Žinai, reik parbėgti (parplaukti) iš kur, tykà yrai, reik vėjo. Tykà daba, puiki čia. Gražus vakaras: tykà, šilta. Iš pradžios buvo gražus oras ir visai tyka ant marių.
tỹka. Buvo tỹka, vėjo nebuvo. Tỹka laukuose – jokio vėjo. Į parytį tỹka.

2. Tỹkos [pardavėjos],
nėra gavusios kokio įspėjimo. Mūs mergaitė tykà, o vaikas neramus. Pasirodė toks tỹkas, anam ėmė paskyrė kokį ten surinkimą kokių ten piningų. Būdavo dieną ji. tyka, o naktį ją mėto. | Jis. – vėl in tvartą, toj karvė vėl tyka, tai jis suprato, kad tai laumė slogino. Tykám nepramuš galvos.
tỹka. Visur tỹka. Čia tỹka, nieko nėr. Tỹka, tada man gera, aš visai sveika. Teip tỹka tỹka: nei čia peštynių už vištas, nei lojimo, nei barimo. Bet ir dabar anapus durų buvo tyka ir ramu.
tykaĩ. Tykai guliu, nekrutu. Dabar jis ir jo pati krikštą gavo, ir tykai, ir gražiai elgiasi, kaip krikščionims puolas. Tykà (tylos) valanda buvo. Jos tỹkas balsas, t. y. menkas. Tỹkas lietus. Tik girdi kartais dūsavimą tyką. Atejo tykas lengvas ūžimas.
tykaĩ. Senas tiktais tykaĩ sėdėk i smirdėk. Eita ans tykaĩ, eis užsikurti skalikės. Mes prasiėjom visai tykai, be jokio žodžio. Mes… tykam kampe… karštoką viralą srebiam.

3. Bulota tai jau toks tỹkas žmogus. Tas tỹkasis yra geriausis. Tykà žmona, gera, o vyras ėda. Pirmasis [sūnus] buvo drąsus medžiotojis, o antras – tykas. Anas tỹkas kap avelė. Tyka kiaulė didelę šaknį išknisa. Tyka kiaulė gilią šaknį knisa. Kas bistrus, tai pats užbėga [bėdą],
kas tỹkas, tai an jo vėjas užpučia. Kad puikus gaisas ir tykà jūra, kad kėlėm su motoru žuvį į Klaipėdą. Kur tỹkas vanduo, ledus užšąla dikčiai. Tykas [v] andenėlis, pakraštėly maldros. Ir mes nuvysim margą vainiką, ir mes paleisim tykañ Dunojun. Tykas vanduo. Tykas vanduo gilus.
tykaĩ. Upė tykai, negreitai tekanti. Viršutinis girnų kūlis sukas, apatinis stova tykaĩ.

4. taikingas: Visos žemės yra tykos (pakajingos). Jeib toliaus jiemus valdant tyką ir pakajingą gyvatą vestumbit. Teip buvo lėti, tyka ir pakarni [pana Marija],
nes jai nė viena pana prisilyginti negalėjo. Eš nutyliu valandą, tykas esmi.

5. kuris didelės rimties: Tyka pėtnyčia. Tykóji pėtnyčia. Tykojo penktadienio rytą nebuvai pas Baužas į surinkimą nuėjusi. Dvi mergos tykõjo [j] pėtnyčio [je] ėjo į bažnyčią. Tykõ [je] pėtnyčio [je] daug žmonių visą dieną pasninkavo. Tykóji nedėlė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tykas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tỹka</b></b>s, </b>-à. tykus: <br/>1. Tỹkos jūrios, tỹkas oras. Tykà (nevėjuota) diena. Tỹkas laikas buvo, nė bangavimo buvo. Tỹkas oras, gražus, nėra vėjo. Tykà graži naktis. Naktis buvo tamsi ir tyka. Tykas rytas, nešalnuotas, vieversėliai gieda. O paskui buvo tykà tykà. Tykõ [je] plaukė anie par Nemuną, o kaip grįžo, vilnys pakilo. Kad yr tykà, tad gali dirbti ant jūrai, o kad audra, negal įeiti. Žinai, reik parbėgti <span class="explanation"> (parplaukti) </span> iš kur, tykà yrai, reik vėjo. Tykà daba, puiki čia. Gražus vakaras: tykà, šilta. Iš pradžios buvo gražus oras ir visai tyka ant marių. <br/><b>tỹka</b></b>. Buvo tỹka, vėjo nebuvo. Tỹka laukuose – jokio vėjo. Į parytį tỹka. <br/>2. Tỹkos [pardavėjos], nėra gavusios kokio įspėjimo. Mūs mergaitė tykà, o vaikas neramus. Pasirodė toks tỹkas, anam ėmė paskyrė kokį ten surinkimą kokių ten piningų. Būdavo dieną ji. tyka, o naktį ją mėto. \| Jis. – vėl in tvartą, toj karvė vėl tyka, tai jis suprato, kad tai laumė slogino. Tykám nepramuš galvos. <br/><b>tỹka</b></b>. Visur tỹka. Čia tỹka, nieko nėr. Tỹka, tada man gera, aš visai sveika. Teip tỹka tỹka: nei čia peštynių už vištas, nei lojimo, nei barimo. Bet ir dabar anapus durų buvo tyka ir ramu. <br/><b>tykaĩ</b></b></b>. Tykai guliu, nekrutu. Dabar jis ir jo pati krikštą gavo, ir tykai, ir gražiai elgiasi, kaip krikščionims puolas. Tykà <span class="explanation"> (tylos) </span> valanda buvo. Jos tỹkas balsas, t. y. menkas. Tỹkas lietus. Tik girdi kartais dūsavimą tyką. Atejo tykas lengvas ūžimas. <br/><b>tykaĩ</b></b></b>. Senas tiktais tykaĩ sėdėk i smirdėk. Eita ans tykaĩ, eis užsikurti skalikės. Mes prasiėjom visai tykai, be jokio žodžio. Mes… tykam kampe… karštoką viralą srebiam. <br/>3. Bulota tai jau toks tỹkas žmogus. Tas tỹkasis yra geriausis. Tykà žmona, gera, o vyras ėda. Pirmasis [sūnus] buvo drąsus medžiotojis, o antras – tykas. Anas tỹkas kap avelė. Tyka kiaulė didelę šaknį išknisa. Tyka kiaulė gilią šaknį knisa. Kas bistrus, tai pats užbėga [bėdą], kas tỹkas, tai an jo vėjas užpučia. Kad puikus gaisas ir tykà jūra, kad kėlėm su motoru žuvį į Klaipėdą. Kur tỹkas vanduo, ledus užšąla dikčiai. Tykas [v] andenėlis, pakraštėly maldros. Ir mes nuvysim margą vainiką, ir mes paleisim tykañ Dunojun. Tykas vanduo. Tykas vanduo gilus. <br/><b>tykaĩ</b></b></b>. Upė tykai, negreitai tekanti. Viršutinis girnų kūlis sukas, apatinis stova tykaĩ. <br/>4. <span class="explanation">taikingas: </span> Visos žemės yra tykos (pakajingos). Jeib toliaus jiemus valdant tyką ir pakajingą gyvatą vestumbit. Teip buvo lėti, tyka ir pakarni [pana Marija], nes jai nė viena pana prisilyginti negalėjo. Eš nutyliu valandą, tykas esmi. <br/>5. <span class="explanation">kuris didelės rimties: </span> Tyka pėtnyčia. Tykóji pėtnyčia. Tykojo penktadienio rytą nebuvai pas Baužas į surinkimą nuėjusi. Dvi mergos tykõjo [j] pėtnyčio [je] ėjo į bažnyčią. Tykõ [je] pėtnyčio [je] daug žmonių visą dieną pasninkavo. Tykóji nedėlė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

tykas

#