Tūpčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą be reikalo arba neįdomią, varginančią pramokslą. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje su neigiamu atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Mokytojo tūpčiojimas – kai pamoka virsta monotonišku monologu.
2. Susitikime tūpčiojimas – beveik nieko nepasakyta, tik laiko švaistymas.
3. Nustok tūpčioti! – prašymas nustoti bereikšmiškai kalbėti.
Sinonimai: plepėjimas, balbėjimas, tuštų žodžių kratinys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.