Trinkėti – senas žodis, reiškiantis "švytėti, blizgėti, spindėti" (dažniausiai apie šaltą, atspindintį šviesą, pvz., ledą, sniegą, metalą).
Pavyzdžiai:
1. Sniegas trinkėjo saulėje.
2. Upe plūdo trinkėjantys ledai.
3. Kalavijas trinkėjo kaip veidrodis.
Pastaba:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.