tarpžinybinis

Tarpžinybinis – tai reiškinys, kai žodis priklauso dviem skirtingoms kalbos dalims vienu metu (pvz., būdvardis ir prieveiksmis, dalyvis ir prieveiksmis). Tai dažnai atsiranda dėl lietuvių kalbos linksnių ir giminių sistemos.

Pavyzdžiai:
1. „Gražu“ – gali būti būdvardis (neutr. g.) arba prieveiksmis:
„Gražu“ (kaip būdvardis): „Regėjimas buvo gražu.“
„Gražu“ (kaip prieveiksmis): „Ji dainuoja gražu.“
2. „Šalta“ – būdvardis arba prieveiksmis:
„Šalta“ (būdvardis): „Ore šalta.“
„Šalta“ (prieveiksmis): „Užšalo šalta.“
3. „Linksma“ – panašus naudojimas:
„Linksma“ (būdvardis): „Jausmas linksma.“
„Linksma“ (prieveiksmis): „Linksma šokti.“

Trumpai: Tarpžinybiniai žodžių vartojami skirtingose kalbos dalyse priklausomai nuo konteksto, dažnai dėl sutapusių formų.

Įrašas
Paaiškinimas	Tarpžinybinis – tai reiškinys, kai žodis priklauso dviem skirtingoms kalbos dalims vienu metu (pvz., būdvardis ir prieveiksmis, dalyvis ir prieveiksmis). Tai dažnai atsiranda dėl lietuvių kalbos linksnių ir giminių sistemos. Pavyzdžiai: 1. „Gražu“ – gali būti būdvardis (neutr. g.) arba prieveiksmis: „Gražu“ (kaip būdvardis): „Regėjimas buvo gražu.“ „Gražu“ (kaip prieveiksmis): „Ji dainuoja gražu.“ 2. „Šalta“ – būdvardis arba prieveiksmis: „Šalta“ (būdvardis): „Ore šalta.“ „Šalta“ (prieveiksmis): „Užšalo šalta.“ 3. „Linksma“ – panašus naudojimas: „Linksma“ (būdvardis): „Jausmas linksma.“ „Linksma“ (prieveiksmis): „Linksma šokti.“ Trumpai: Tarpžinybiniai žodžių vartojami skirtingose kalbos dalyse priklausomai nuo konteksto, dažnai dėl sutapusių formų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.