Šilininkas – tai istorinis terminas Lietuvoje, reiškiantis valstiečio, atsakingo už karališko ar didiko šilą (pirtį) priežiūrą ir aptarnavimą. Tai buvo viena iš baudžiavinės prievolės rūšių.
Pagrindinė reikšmė:
Specializuotas baudžiauninkas, priskirtas pirties (šilos) eksploatacijai – rūpindavosi malkomis, šildymu, tvarka.
Pavyzdžiai:
1. XV–XVI a. dokumentuose minimi šilininkai, atlikę prievolę dvarų pirtyse.
2. Baudžiavos laikotarpiu šilininkas galėjo būti atleistas nuo kitų darbų, bet privalėjo užtikrinti, kad pirtis būtų paruošta nustatytomis dienomis.
3. Vietovardžiai (pvz., kaimų pavadinimai) kartais atspindi šią pareigą – tai gali liudyti, kad vietovėje gyveno šilininkų šeimos.
Trumpai: Šilininkas – baudžiauninkas, dirbęs pirtyje dvaro reikmėms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.