Šešiauninkė – tai istorinis terminas, reiškiantis moterį, valdančią šešiauninkystę (mažą dvarą arba valdą). Tai buvo bajorų luomo moteris, turėjusi teisę valdyti žemę ir dalyvauti vietos valdyme.
Pavyzdžiai:
- XVI a. dokumentuose minima Onos Šešiauninkės valdos.
- Barbora Radvilaitė buvo žymi šešiauninkė, valdžiusi kelis dvarus.
- Teismų knygose minimos šešiauninkės, dalyvavusios ginčuose dėl žemės.
Terminas vartotas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ypač XVI–XVII a., ir atspindi moterų teises valdyti turtą tuometėje visuomenėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.