"Šėrūnas" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "šėrimo priemonė" (pvz., pašaras gyvuliams), "šėrykla" arba "šertuvas" (indas pašarui skirtas). Vartotas daugiausia senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. "Kaimo troboje šėrūnas visada buvo pilnas avižų." (reikštų indą ar šėryklą)
2. "Senelis paruošė šėrūną galvijams." (šėrimo priemonė/pašaras)
Pastaba: Šis terminas šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas istoriniuose tekstuose ar vietovardžiuose (pvz., pavardės, kaimų pavadinimai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.