Šėmmargis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis sumaištį, netvarką, chaotišką situaciją arba nemalonų, painų reikalą. Kilęs iš žodžių „šėmas“ (tamsus, niūrus) ir „margis“ (įvairiaspalvis, raibas), todėl asocijuojasi su kažkuo neaiškiu, sudėtingu.
Pavyzdžiai:
1. Po vakarėlio bute liko tikras šėmmargis.
2. Su šituo dokumentų šėmmargiu niekaip nesutvarkysime per dieną.
3. Kas čia per šėmmargis? Viskas išmėtyta ir sumaišyta!
Trumpai: reiškia sumaištį / netvarką / painią situaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.