suvijimas

Suvijimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis sukimą, vyniojimą į ritinį ar apskritimą. Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti sudėtingą, vingiuotą minties ar kalbos raišką.

Pagrindinės reikšmės:
1. Tiesioginė: Fiziškai sukti, vynioti (pvz., suvijti laidą, virvę).
2. Perkeltinė: Sunkiai suprantamai, spiraliniu būdu išreikšti mintį; kalbėti vingiuotai, neaiškiai.

Pavyzdžiai:
1. Jis suvijo elektros laidus į tvirtą ritę. (tiesioginė prasmė)
2. Politikas suvijo atsakymą į klausimą, kad nieko konkrečaus nepasakytų. (perkeltinė prasmė)
3. Jos mintys buvo suvijusios kaip labirintas. (perkeltinė prasmė)

Trumpai: „Suvijimas“ – sukimas/vyniojimas (daiktą) arba neaiški, vingiuota raiška (mintims, kalbai).

Įrašas
Paaiškinimas	Suvijimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis sukimą, vyniojimą į ritinį ar apskritimą. Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti sudėtingą, vingiuotą minties ar kalbos raišką. Pagrindinės reikšmės: 1. Tiesioginė: Fiziškai sukti, vynioti (pvz., suvijti laidą, virvę). 2. Perkeltinė: Sunkiai suprantamai, spiraliniu būdu išreikšti mintį; kalbėti vingiuotai, neaiškiai. Pavyzdžiai: 1. Jis suvijo elektros laidus į tvirtą ritę. (tiesioginė prasmė) 2. Politikas suvijo atsakymą į klausimą, kad nieko konkrečaus nepasakytų. (perkeltinė prasmė) 3. Jos mintys buvo suvijusios kaip labirintas. (perkeltinė prasmė) Trumpai: „Suvijimas“ – sukimas/vyniojimas (daiktą) arba neaiški, vingiuota raiška (mintims, kalbai).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.