spėrus

„Spėrus“ – būdvardis, reiškiantis storas, riebus, apstoręs (dažniausiai apie žmones ar gyvūnus). Kilęs iš veiksmažodžio „spėti“ senąja prasme „storėti, riebėti“.

Pavyzdžiai:
1. Spėrus kaimynas visada šypsosi.
2. Šuo po žiemos tapo gana spėrus.
3. Senelis buvo geros sudėjimos, net spėrus.

Pastaba:
Šis žodis vartojamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje, dažnai su švelniu, net humoristiniu atspalviu.

Įrašas
Paaiškinimas	„Spėrus“ – būdvardis, reiškiantis storas, riebus, apstoręs (dažniausiai apie žmones ar gyvūnus). Kilęs iš veiksmažodžio „spėti“ senąja prasme „storėti, riebėti“. Pavyzdžiai: 1. Spėrus kaimynas visada šypsosi. 2. Šuo po žiemos tapo gana spėrus. 3. Senelis buvo geros sudėjimos, net spėrus. Pastaba: Šis žodis vartojamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje, dažnai su švelniu, net humoristiniu atspalviu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.