slunkius

Slunkius – tai žargoninis arba šnekamosios kalbos žodis, dažniausiai vartojamas reikšti tinginį, nepastovų, nevykėlį arba apgaviką. Kilmė gali būti susijusi su žodžiu „slankus“ (nežymus, nepastebimas) arba su šnekamuoju „slunkiuoti“ (slankioti, dinginėti).

Pavyzdžiai:
1. Nepasitikėk juo – jis tikras slunkius, visada išsisuka nuo darbo.
2. Vėl neiėjo į pamokas? Kaip tipiškas slunkius!
3. Per turgų susidūriau su slunkiumi, bandžiusiu įkišti padirbtas banknotes.

Trumpai: žodis dažnai turi neigiamą atspalvį, nusakant nepatikimą, tingų ar apgaulingą asmenį.

Įrašas
Paaiškinimas	Slunkius – tai žargoninis arba šnekamosios kalbos žodis, dažniausiai vartojamas reikšti tinginį, nepastovų, nevykėlį arba apgaviką. Kilmė gali būti susijusi su žodžiu „slankus“ (nežymus, nepastebimas) arba su šnekamuoju „slunkiuoti“ (slankioti, dinginėti). Pavyzdžiai: 1. Nepasitikėk juo – jis tikras slunkius, visada išsisuka nuo darbo. 2. Vėl neiėjo į pamokas? Kaip tipiškas slunkius! 3. Per turgų susidūriau su slunkiumi, bandžiusiu įkišti padirbtas banknotes. Trumpai: žodis dažnai turi neigiamą atspalvį, nusakant nepatikimą, tingų ar apgaulingą asmenį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.