slėgėtis

Slėgėtis – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis silpnėti, nykti, menkėti (dažniausiai apie fizinę būseną, jėgas, intensyvumą).

Pagrindinės reikšmės:
1. Prarasti jėgas, silpti (pvz., dėl ligos, senatvės).
2. Lėtai mažėti, nykti (pvz., garsas, šviesa, audra).
3. Prarasti gyvybingumą, dvasinę jėgą.

Pavyzdžiai:
1. Sveikata: Senelis pradėjo slėgėti po operacijos.
2. Gamta: Vėjas palaipsniui slėgėjo, audra nurimo.
3. Intensyvumas: Jų entuziazmas slėgėjo, kai išaiškėjo sunkumai.

Sinonimai: silpti, menkėti, nykti, gesti, blėsti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'slegetis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Slėgėtis – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis silpnėti, nykti, menkėti (dažniausiai apie fizinę būseną, jėgas, intensyvumą). Pagrindinės reikšmės: 1. Prarasti jėgas, silpti (pvz., dėl ligos, senatvės). 2. Lėtai mažėti, nykti (pvz., garsas, šviesa, audra). 3. Prarasti gyvybingumą, dvasinę jėgą. Pavyzdžiai: 1. Sveikata: Senelis pradėjo slėgėti po operacijos. 2. Gamta: Vėjas palaipsniui slėgėjo, audra nurimo. 3. Intensyvumas: Jų entuziazmas slėgėjo, kai išaiškėjo sunkumai. Sinonimai: silpti, menkėti, nykti, gesti, blėsti.