Skandis – tai sintaksinis reiškinys, kai sakinio dalis (dažniausiai veiksnys arba papildinys) yra atskirta nuo savo valdančiojo žodžio ir pastatyta sakinio pradžioje arba pabaigoje, sudarydama loginį ar emocinį akcentą.
Pavyzdžiai:
1. Mano brolis, aš jo jau seniai nemačiau.
(„Mano brolis“ – veiksnys, atskirtas nuo predikato „nemačiau“.)
2. Šitą knygą aš perskaičiau vieną naktį.
(Papildinys „šitą knygą“ iškeliamas į pradžią.)
3. Aš jį gerbiu, šį žmogų.
(Papildinys „šį žmogų“ perkeliamas į pabaigą, pabrėžiant.)
Trumpai: Skandis naudojamas kalbos išraiškai paryškinti, dažnas tiek sakytinėje, tiek literatūrinėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.