sendaiktininkas
Sendaiktininkas – tai kalbos dalis, nurodanti daiktą, bet nesuteikianti jam konkretaus pavadinimo. Jis atlieka įvardžio funkciją daiktavardžio vietoje.
Pagrindinės reikšmės:
1. Demonstracijos (parodo): šitas, anas, tas, šis, toks.
Pvz.: „Duok tą knygą. Šitas stalas naujas.“
2. Klausiamasis (klausia): kuris, koks, keli.
Pvz.: „Kurį obuolį nori? Kokia tai spalva?“
3. Nežymimasis (nurodo neapibrėžtumą): kažkoks, kažkuris, koks nors, bet kuris.
Pvz.: „Pasirink bet kurį kėdę. Ar turi kažkokią idėją?“
4. Įvardžiuotinis (pakeičia įvardį): viskas, kitas, vienas, niekas.
Pvz.: „Viskas baigta. Kitas atėjo vėliau.“
Trumpai: Sendaiktininkas – tai žodis, nurodantis daiktą nekonkrečiai, pvz., šitas, kuris, kažkoks, viskas. Jis gali rodyti, klausti arba nurodyti neapibrėžtai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.