savitramda

Savitramda – tai savęs įvardijimas, kai kalbėtojas apie save vartoja savo vardą vietoj įvardžio „aš“ (dažniausiai vaikų kalboje arba norint pabrėžti vaikišką/naivią perspektyvą).

Pavyzdžiai:
1. Vaiko kalba:
„Savitramda nori saldainių!“ (vietoj „Aš noriu saldainių“).
„Petriukas bijo tamsos“ (kalbant apie save).

2. Suaugusiojo kontekste (ironiškai ar vaikiškai):
„Dabar savitramda labai pavargęs“ (pajuokiamai apie save).
„Ona visada viską paaiškins“ (kalbėtoja Ona kalba apie save trečiuoju asmeniu).

Trumpai:
Tai kalbinė figūra, kai asmuo save įvardija vardu ar pavarde, ne vartodamas įvardį „aš“. Dažna vaikų kalboje, kartu naudojama literatūroje, humoristiniuose ar psichologiniuose kontekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Savitramda – tai savęs įvardijimas, kai kalbėtojas apie save vartoja savo vardą vietoj įvardžio „aš“ (dažniausiai vaikų kalboje arba norint pabrėžti vaikišką/naivią perspektyvą). Pavyzdžiai: 1. Vaiko kalba: „Savitramda nori saldainių!“ (vietoj „Aš noriu saldainių“). „Petriukas bijo tamsos“ (kalbant apie save). 2. Suaugusiojo kontekste (ironiškai ar vaikiškai): „Dabar savitramda labai pavargęs“ (pajuokiamai apie save). „Ona visada viską paaiškins“ (kalbėtoja Ona kalba apie save trečiuoju asmeniu). Trumpai: Tai kalbinė figūra, kai asmuo save įvardija vardu ar pavarde, ne vartodamas įvardį „aš“. Dažna vaikų kalboje, kartu naudojama literatūroje, humoristiniuose ar psichologiniuose kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.