savęspi

„Savęspi“ – tai senovinė lietuvių kalbos įvardžio „savęs“ (sangrąžinio įvardžio „savas“) galininko linksnio forma. Vartota kalbos pamatiniuose šaltiniuose (pvz., Daukanto raštuose), reiškia „save“ (nurodo veiksmo kryptį į patį veikėją).

Pavyzdžiai:
1. Senoviniame sakinyje:
„Jis rūpinosi savęspi“ (šiuolaikine kalba: „Jis rūpinosi savimi“).
2. Iš Daukanto „Dainų“:
„Kas gi tu, kas gi tu, kad žinai savęspi?“ („Kas gi tu, kad pažįsti save?“).

Pastaba:
Ši forma nebenaudojama šiuolaikinėje bendrinėje kalboje – ji pakeista įvardžiu „save“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Savęspi“ – tai senovinė lietuvių kalbos įvardžio „savęs“ (sangrąžinio įvardžio „savas“) galininko linksnio forma. Vartota kalbos pamatiniuose šaltiniuose (pvz., Daukanto raštuose), reiškia „save“ (nurodo veiksmo kryptį į patį veikėją). Pavyzdžiai: 1. Senoviniame sakinyje: „Jis rūpinosi savęspi“ (šiuolaikine kalba: „Jis rūpinosi savimi“). 2. Iš Daukanto „Dainų“: „Kas gi tu, kas gi tu, kad žinai savęspi?“ („Kas gi tu, kad pažįsti save?“). Pastaba: Ši forma nebenaudojama šiuolaikinėje bendrinėje kalboje – ji pakeista įvardžiu „save“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.