ruptūra
Ruptūra (lot. ruptura – lūžis, plyšys) – staigus audinio, organo ar konstrukcijos sutrūkimas.
Pagrindinės reikšmės:
1. Medicinoje – organo ar audinio pažeidimas (pvz., širdies, sausgyslės, kraujagyslės ruptūra).
2. Technikoje/statyboje – konstrukcijos, elemento ar sluoksnio staigus sutrūkimas.
3. Abstrakčiai – staigus ryšio, santykių ar proceso nutrūkimas.
Pavyzdžiai:
- Medicina: „Sportininkas patyrė Achilo sausgyslės ruptūrą.“
- Technika: „Vamzdžio ruptūra sukėlė nutekėjimą.“
- Santykiuose: „Dėl finansinių nesutarimų įvyko sutarties ruptūra.“
Trumpai: Tai staigus trūkis/traumatinis pažeidimas – tiek fizinis, tiek perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.